°C
      2024 06 17 Pirmadienis

      Monikos iš LRT kėdė dreba vis stipriau

      Nuotrauka: zmones.lt nuotr.

      Autorius: respublika.lt
      2023-03-24 17:00:00

      Daugiau kaip 80 tūkst. eurų metinio atlyginimo LRT vadovo kėdė ieško naujo šeimininko. Ja susidomėjo 6 kandidatai. Nors kol kas konkursas nesėkmingas, direktoriaus posto siekia ir dabartinė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Tačiau pastaruoju metu ji sulaukia kritikos dėl savo valdymo metodų - kaltinama ne tik mobingu, bet ir dvejopų standartų taikymu darbuotojams.

      Vadovo išrinkti nepavyko

      LRT finansavimą gauna tiesiai iš valstybės biudžeto. Pernai jis siekė apie 53,8 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip pusė, kaip skelbia LRT, skiriama turiniui kurti ir įsigyti. O darbuotojų algos šioje žiniasklaidos priemonėje - pavydėtinos. Bent jau vadovybės. Štai dabartinės LRT vadovės atlyginimas 2021 m. viršijo 83 tūkst. eurų per metus.

      Nenuostabu, kad tokia darbo vieta sulaukė susidomėjimo, kai buvo paskelbtas konkursas naujo vadovo paieškai. Pirmasis konkursas, vykęs antradienį, buvo nesėkmingas. Kandidatai pristatė savo programas, tuomet vyko tarybos posėdis, kuriame nė vienas iš 6 kandidatų negavo reikiamo balsų skaičiaus. LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka patikslino, jog nė vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų iš 12 tarybos narių.
      Antrajame ture du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių. Manoma, kad tai dabartinė LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė ir buvęs prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos vadovas, o dabar komunikacijos agentūros „Adverum" vykdomasis direktorius ir partneris Aistis Zabarauskas.

      Konkurse taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius, buvęs LRT direktorius, dabartinis „Lietuvos ryto" televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė ir „Forum Cinemas" kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas.
      Naujieji LRT generalinio direktoriaus rinkimai įvyks birželį.

      Taip pat antradienį vakare svarstyta, ar nereikėtų viešai skelbti kandidatų į LRT generalinio direktoriaus postą ir pristatyti jų visuomenei. E.Valatkos teigimu, viešumas yra geras dalykas ir padėtų rinkimų procesui, tačiau šiuo metu yra taikomos tam tikros nuostatos, pavyzdžiui, duomenų apsaugos reglamentas.
      Pasak jo, nuo balandžio pradžios iki naujų rinkimų birželį laikinai LRT generalinio direktoriaus pareigas eis M.Garbačiauskaitė-Budrienė. Priduriama, kad naujai skelbiamame konkurse galės dalyvauti ir nauji kandidatai.

      Artėjant naujiems rinkimams pasirodė ne viena LRT vadovei garbės nedaranti istorija. M.Garbačiauskaitė-Budrienė buvo apkaltinta mobingu ir persekiojimu prieš VU mokslų daktarę Jolantą Mažylę, kuri lankėsi Rūtos Janutienės administruojamo internetinio „OpTV" kanalo laidoje, kur pristatė knygą.

      Šią savaitę žmogaus teisių organizacijos paviešino laišką prezidentui, LRT, VU rektoratui ir žiniasklaidai, kuriame siūloma M.Garbačiauskaitę pašalinti iš VU Komunikacijos fakulteto soc. partnerių. „M.Garbačiauskaitės-Budrienės personalinis kvietimas inicijuoti studentų skundus ir raštą VU Centrinei akademinės etikos komisijai iš esmės nesiskiria nuo fabrikuotų „darbo žmonių" laiškų komunistų partijai sovietų okupacijos laikotarpiu, kai smerkiami mokslininkai, rašytojai ir kultūros veikėjai, nepritarę oficialiai sovietų komunistų partijos doktrinai, analogiškų nusikalstamų laiškų pagrindu būdavo atleidžiami iš darbo, sodinami į kalėjimus arba tremiami į Sibiro lagerius.

      Būtent Komiteto ir konkrečiai M.Garbačiauskaitės-Budrienės inicijuojami studentų skundai ir raštas prieš doc. dr. J.Mažylę, atitinka nusikalstamą sovietmečio aukštųjų mokyklų administravimo praktiką, plačiai naudotą iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

      Šiuo atveju tokios nusikalstamos okupacinio laikotarpio praktikos naudojimas Nepriklausomos Lietuvos aukštojoje mokykloje nebėra tik VU akademinės bendruomenės reikalas - asmens pažiūrų ir įsitikinimų konstitucinių teisių suvaržymo faktai šalies aukštojoje mokykloje yra visuotinės svarbos klausimas ir neabejotinai yra visuomenės viešasis interesas", - rašoma rašte, kurį pasirašė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė.

      Sukritikavo ne tuos

      Prieš kelias dienas į viešumą iškilo dar vienas skandalas, kuriame itin negražiai pasirodė LRT vadovybė. LRT laidų vedėjas Virginijus Savukynas paviešino situaciją, jog dėl kritiško įrašo teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos (Ewelina Dobrowolska) atžvilgiu „Facebook" tinkle, sulaukė LRT etikos kontrolierės kirčių.
      „Teisingumo ministrė iškėlė drausminę bylą Ignui Vėgėlei dėl to, kad jis kėlė klausimus. Jie gali patikti, gali nepatikti, tačiau tokią teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, kad tai yra vienas iš baisiausių žingsnių, kuriuo pasikėsinta į laisvę. Kaip ir putino ruzzijoje nepatinkančius žmones siekiama užčiaupti. Nemanau, kad šiai ministrei yra vieta Vyriausybėje", - taip skambėjo žurnalisto pernai parašytas įrašas, dėl kurio jis buvo svarstytas etikos kontrolierės.

      Neskelbiama, kas parašė skundą, tačiau kontrolierė nustatė, kad žurnalistas neva pažeidė 3 etikos kodekso straipsnius. Jis buvo įpareigotas pašalinti įrašą, o LRT administracijai rekomenduota skirti V.Savukynui nuobaudą. Posėdyje, kuriame buvo svarstytas žurnalisto elgesys, dalyvavo jis pats ir trys LRT generalinės direktorės M.Garbačiauskaitės-Budrienės deleguoti atstovai. Priimtame sprendime nurodoma, esą žurnalisto įrašas galėjo sudaryti regimybę skaitytojams, kad jis pasisakė LRT vardu, o pats pasisakymas yra šališkas.
      V.Savukynas teigia nesutinkantis su sprendimu, todėl kreipėsi į LRT tarybą ir prašo naikinti sprendimą.


      Dvejopi LRT standartai

      Įdomu tai, kad LRT vadovybei nėra užkliuvę kiti žurnalistai, kurie nevengia savo socialinio tinklo anketoje pasisakyti šališkai politikų atžvilgiu. Gal tai priklauso nuo to, kieno atžvilgiu ta kritika išreiškiama? Pavyzdžiui, LRT žurnalistė Rita Miliūtė dažnai kritikuoja kai kurių partijų atstovus, dažniausiai nepriklausančius valdantiesiems. Pavyzdžiui, Seimo narę Agnę Širinskienę vadina „ponia Š" ir apibūdina jos keliamus klausimus kaip neadekvačius.

      O štai pasidalijusi žinia apie tai, kad buvęs Seimo narys Remigijus Ačas nuteistas dėl lytinių santykių siekio su nepilnamečiu, R.Miliūtė prideda: „Gražulis su Žemaitaičiu turbūt užsiėmę. Nėr malonu svarstyti, kuo."

      Žurnalistė R.Miliūtė savivaldos rinkimų pirmo turo balsavimo dieną rašė: „Pinskuvienė Širvintose - 77,8 proc. Nebedaug liko iki Lukašenkos, bet rezultatą merė perleido komentuoti Pinskui." Tai tik viena iš tos dienos įrašų, kurių beveik visi buvo susiję su vienokiais ar kitokiais politikais. Tačiau neteko girdėti, kad dėl to žurnalistė būtų patraukusi LRT etikos sargų dėmesį. Tokios frazės gali skambėti kaip oficiali LRT pozicija?

      Skaityti komentarus