Ketvirtadienį posėdžiavusiai parlamentinei laikinajai komisijai nacionalinio transliuotojo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklai tirti Teisės skyriaus vadovė Daiva Apšegienė patvirtino, kad konkursai dėl programų viešųjų pirkimų nebuvo prieinami plačiajai visuomenei.  

Papildomoms paslaugomis – neskelbiamos derybos

A. Širinskienė paklausė Daivos Apšegienės: „Kodėl, įvykus pirkimams, dažnai prireikia vėl papildomų paslaugų, kurių pirkimas įvyksta neskaidriai - neskelbiamų derybų būdu.“
Daiva Apšegienė atrėžė Seimo narei: „Nekalbėkit nesąmonių, nes 10 metų į priekį LRT nežino, ar dalyvaus Eurovizijoje, dėl to ir atsiranda neskelbiamos derybos, dėl to ir atsiranda papildomos paslaugos.“
Paklausta apie konkrečias sumas LRT atstovė negalėjo atsakyti ir pabrėžė, kad nieko blogo ar neteisėto slaptuose susitarimuose nėra. 
Seimo narys Rimas Andrikis paklausė, kaip LRT atstovė vertina savo atsakymus į Seimo narės žodžius, kai ji juos komentavo „Nesąmonės“?
LRT atstovė pasakė, kad nieko blogo tame nemato.
Komisijos nariui V. Poderiui iškilo klausimas, kaip galima užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kai vieni iš prodiuserių naudojasi LRT resursais, o kiti naudojasi savo resursais.
Į tai LRT atstovė atsakė, kad LRT resursų kaina yra nustatyta ir atsispindi sąmatose. 

Eurovizijos konkurso organizavimas po dūmų uždanga

Komisijos nariai A. Širinskienė ir A. Nekrošius susidomėjo Eurovizijos konkursu. Jiems kilo klausimas, kodėl atrankos konkurso programos pirkime nėra numatytas finalinis konkurso etapas ir jis perkamas kaip papildoma paslauga? Į šį klausimą LRT atstovė D. Apšegienė nesugebėjo atsakyti. 
Kitas komisijos narys K. Mažeika prisiminė Euroviziją, ir paklausė, kaip yra vykdoma apskaita dėl bilietų pardavimo į Eurovizijos finalus. Kaip žmonės patenka į Eurovizijos atrankų koncertus? LRT atstovė ir į šiuos klausimus negalėjo atsakyti. 
Susidaro įspūdis, kad LRT finansų valdymas yra už devynių spynų ir stengiamasi viską paslėpti, o konkursus gali laimėti tik „savi“, kurie iš anksto žino, kad galės parduoti „papildomų“ paslaugų. 

Komisijoje nepasirodė Rimvydas Paleckis

LRT komisijoje atsisakė dalyvauti buvęs LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis. Jo, kaip generalinio direktoriaus pavaduotojo, kadencija pasibaigė trečiadienį, darbą pradėjus naujajai LRT generalinei direktorei. R. Paleckis nusprendė, kad Seimo komisija neverta jo laiko.

Dokumentus komisijai teikė 15 žmonių

Seimo narys Dainius Gaižauskas paklausė: „Kaip reaguojate, kai yra vienas ar kitas pažeidimas? Ką darėte, kai Komisija rado sutartis be registracijos numerio ir be kitų reikalingų rekvizitų?“
LRT Teisės skyriaus vadovė į šį klausimą nesugebėjo atsakyti. Tačiau patikino, kad visos sutartys turi registracijos numerius.
Paklausta apie dirbusių žmonių skaičių, kurie teikė sutartis LRT komisijai, Daiva Apšegienė pasakė, kad prie dokumentų pateikimo dirbo 15 žmonių. 

V. Laučius: „LRT naujienų portalas buvo panašus į „Frankenšteino“ portalą“

A. Širinskienė paprašė apibūdinti LRT portalo vietą visoje LRT sistemoje.
V. Laučius atsakė, kad UAB „Citrus“ atnaujinus LRT naujienų portalą, jis atrodė kaip „Frankenšteino“ portalas, o ne Naujienų portalas. Tam, kad išspręsti problemas, atnaujinant portalą reikėjo įdėti labai daug pastangų. Jis pripažįsta, kad Naujienų portalas buvo prastas, tačiau į jo nuomonę niekada nebuvo atsižvelgta. Administracija geriau žinojo, kaip turi atrodyti Naujienų portalas ir į V. Laučiaus nuomonę nekreipė dėmesio. 

LRT naujienų portalas – podukros vietoje

P. Čimbaras paklausė, kokių veiksmų V. Laučius ėmėsi, kad 5 metus besitęsianti situacija pasikeistų.
V. Laučius dėjo daug pastangų, kad portalas būtų bent šiek tiek pritaikytas vartotojų poreikiams. Su administracija buvo kalbamasi dėl portalo tobulinimo, buvo pateiktas LRT portalo projektas. V. Laučius atskleidė, kad LRT vadovybė pradėjo samdyti išorės auditus, kurie parodė, tai ką mes visi ir taip gerai žinojome. Vietoj geros reorganizacijos gavome visišką „feilą“, todėl LRT tarybos sprendimu ji buvo pristabdyta. 
V. Laučius atskleidė, kad 600 eurų atlyginimas LRT portalo žurnalistams buvo kaip svajonė. Kad realiai LRT Naujienų portalo redaktorius neturi jokios įtakos. 

V. Laučius: „LRT portale nėra nei vieno IT specialisto, fotografo“

V. Poderys paklausė, kaip V. Laučius pakeistų LRT struktūrą.
V. Laučius atsakė, kad neturi žinių, kaip keisti visą LRT, tačiau atvirai pareiškė, kad dabartinė struktūra veikia lyg baudžiavinė, kur visi tarnauja administracijai. V. Laučius džiaugiasi, kad LRT administracijos vadovės Astos Nausėdės planuojamas reorganizacijas pavyko sustabdyti.
LRT portalo vadovas pranešė, kad LRT portale nėra nei vieno IT darbuotojo, nei vieno fotografo, ir tai yra tragiška situacija. Generalinis direktorius žinojo tas problemas, bet nieko nesprendė, priešingai, skandino portalą, o vėliau norėjo jį išgelbėti. Audito išvados selektyviai priimtos, nes kad viskas blogai – tas nuostatas priėmė, o kad reikia daugiau darbuotojų buvo pamiršta. 

Žurnalistai įdarbinami fiktyviai

V. Laučius atskleidė, kad jis kai kurių žurnalistų niekada nebuvo matęs ir tik vėliau sužinojęs, kad žurnalistai būdavo įdarbinami vien dėl to, jog parašydavo kritikuojančias žinutes socialiniuose tinkluose apie valdančiuosius. Tie žmonės dirbdavo namuose, bet gaudavo atlyginimą iš LRT.