„Dabar prasideda intensyvi viruso sukeltos krizės ekonominės žalos suvaldymo fazė. Šiam etapui Lietuva turi daugiau patirties. Mes galime grįžti kelerius mets atgal ir įvertinti ankstesnių valdžių klaidas. Mūsų kadencijos metu atliktas 2008-2009 metų ekonominės krizės tyrimas, kuris objektyviais skaičiais pagrindė, jog viena didžiausių klaidų - skolinimasis už milžiniškas palūkanas. Bet dar skaudžiau krizės metu smogė taupymas žmonių sąskaita – nurėžtos senjorų pensijos, sumažintos žmonių pajamos. Tai drastiškai sumažino vartojimą ir krizė tik gilėjo. Ekonomiškai išsivysčiusios šalys jų ekonominio stabilumo ar atsigavimo politiką grindžia vartojimu. Todėl mes nesielgsime taip, kaip buvo pasielgta prieš dešimtmetį. Atvirkščiai, skolinamės mažiausiomis rinkoje palūkanomis, nes turime visais būdais skatinti vartojimą, jokių atlyginimų, pensijų, pašalpų karpymo. Ieškome galimybių, kaip didinti žmonių pajamas. Pinigai, grįžtantys valstybei per vartojimą, skatina verslus, didina biudžeto surinkimą, o tuo pačiu ir generuoja pajamas kredito grąžinimui bei, kas svarbiausia, nemažina žmonių gyvenimo kokybės. Jei kas nors bandys tuo manipuliuoti ir sakyti, jog turime grįžti prie griežto taupymo, tai turi būti vertinama kaip sąmoningas kenkimas valstybei ir jos žmonėms. Sakysite, vertinimas per griežtas? Situacija leidžia įvertinti sprendimus ne tik retrospektyviai, bet ir palyginti, kokia situacija būtų šiandien, jeigu valdžioje dabar būtų liberalai konservatoriai. Jau vien per šias karantino savaites buvo pateikti pasiūlymai, kurie, deja, neturėjo nieko bendra su žmonėmis“, - rašo „valstiečių“ lyderis.

Jo teigimu, esama padėtimi pasinaudoti nori opozicija ir pirmiausia konservatoriai. Jo teigimu, pastarieji, sprendžiant su krize susijusius klausimus, nėra konstruktyvūs.

„Vyriausybei ėmus kontroliuoti padėtį dėl COVID-19, konservatorių lyderiai pirmiausia reikalavo įvesti nepaprastąją padėtį, nors ji galima tik tada, kai kyla pavojus visuomenės rimčiai (pvz,. riaušės) ar iškilus grėsmei konstitucinei santvarkai (pvz., valstybėje prasideda perversmas). Net konservatoriams, manau, kad yra aišku, kad nei vieno, nei kito pavojaus valstybėje nėra. Bet konservatoriams reikėjo nepaprastosios padėties, kad Seimas sukurtų specialiąją komisiją ir kištųsi į visus Vyriausybės priimamus sprendimus. Žinant, kad Seimo valdyboje opozicija laikinai turi daugumą, o Seimo pirmininkas net Seimo darbotvarkes derina tik su Gabrieliu Landsbergiu, yra akivaizdu, kad nepaprastoji padėtis ir sukurta dar viena specialioji komisija būtų naudojama kaip įrankis kovai su Seimo dauguma ir Vyriausybe. Kovą su pandemija, žmonių saugumą konservatoriai būtų iškeitę į politinę kovą Seime, nestabilumą ir su juo susijusias pasekmes“, - teigė jis.

„Kitas konservatorių siūlymas – taupyti. Gerai, kad šį kartą valdžia ne jų rankose, nes vėl būtų taupoma visų žmonių sąskaita, o skolinamasi būtų keliais kartais brangiau, nei tai įmanoma rinkoje.

Trečias siūlymas nuskambėjo vakar – išsigynę, kad reikalavo nepaprastosios padėties, dabar konservatoriai nori, kad Seimas dalyvautų priimant sprendimus dėl išėjimo iš karantino. Negaliu suprasti, kaip taip staiga galima siūlyti du kardinaliai vienas kitam prieštaraujančius sprendimus? Vieną dieną laidę užuominas, kad gali kreiptis vos ne į Konstitucinį Teismą dėl nepaprastosios padėties nepaskelbimo, jie apsisuka ir netrukus pradeda skleisti žinią, kad Vyriausybė per lėtai švelnina karantino sąlygas. Tai vertinu kaip eilinį norą kenkti jau ne tik mums ir destabilizuoti situaciją, bet kenkti visiems žmonėms ir stumti juos į pavojų“, - tęsė R. Karbauskis.

Apibendrindamas politikas pažymėjo, kad opozicija šiuo metu elgiasi neatsakingai ir oponuoja tik dėl oponavimo.

„Problema čia akivaizdi – opozicija neprisiima jokios atsakomybės, oponuoja vien dėl oponavimo, kelia nereikalingas įtampas, paskui rodo į mus pirštais ir sako, kad su mumis dirbti neįmanoma. Tokiu būdu konservatoriai imituoja darbą visus šiuos metus. Jiems nereikia dialogo ir solidarumo“, - teigė R. Karbauskis.