°C
      2019 04 25 Ketvirtadienis

      R. Karoblis: NATO turi grįžti prie savo klasikos

      Nuotrauka: R. Karoblis | BNS nuotr.

      2019-03-22 17:00:00
      2019-03-22 17:00:00

      Jei ne narystė NATO, Lietuva būtų visiškai kitoje saugumo situacijoje, artėjant 15 metų narystės NATO sukakčiai, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. 

      „NATO yra absoliuti ir būtina saugumo garantija Lietuvai“, - Krašto apsaugos ministerijoje penktadienį žurnalistams tvirtino ministras. „Matėme karą Gruzijoje, Krymo agresiją ir agresiją Ukrainoje, jeigu ne narystė NATO, mes būtume visiškai kitoje saugumo situacijoje. NATO yra vienas esminių instrumentų, užtikrinant mūsų valstybės egzistavimą“, - pabrėžė jis. 

      Rusijos faktorius, tvirtino ministras, pastaraisiais metais stipriai pakeitė saugumo situaciją pasaulyje. Todėl, sakė R. Karoblis, po ilgų NATO aljanse vykusių reformų, siekiant dorotis su terorizmo grėsme, dabar reikia grįžti prie gynybos klasikos. 


      „Dabar NATO turi grįžti prie savo klasikos - prie kolektyvinės gynybos Europoje, atsiradus konvencinei grėsmei. Būtina apginti labiausiai karine prasme pažeidžiamus sąjungininkus, tarp kurių esame ir mes. Apskritai reikia stiprinti pasiruošimą vykdant atgrasymo ir gynybos priemones. Visi supranta, kad mūsų kaimynas Rytuose tikrai nėra prognozuojamas ir tarptautinių susitarimų nevykdo“, - pabrėžė jis. 

      R. Karoblio teigimu, praėjus 15 narystės NATO metų, Suvalkų koridorius yra vienas svarbiausių klausimų ginant Baltijos šalis. Todėl, sakė jis, būtina užtikrinti greitą sąjungininkų karinių pajėgų mobilumą. 



      „Mums svarbu, kad karinės pajėgos galėtų judėti tarp šalių ir kad jos galėtų atvykti į rizikos zonas tiek per Suvalkų koridorių, tiek per Klaipėdos uostą. Tai yra svarbūs (saugumo. - ELTA) elementai“, - teigė jis.

      Ministras pozityviai žvelgė į NATO plėtros perspektyvas ir tai, kad tolimesnėje perspektyvoje prie Aljanso galėtų prisijungti Ukraina ir Sakartvelas. Tačiau, pažymėjo R. Karoblis, tam, kad tai įvyktų, būtinas spartesnė vakarietiškų tradicijų įtvirtinimo pažanga šių, narystės siekiančių valstybių, viduje. 

      „NATO sprendimai yra priimami vienbalsiai, atsižvelgiant į saugumo situaciją. Kita vertus, ne paskutinis dalykas yra ir valstybių išsivystymo lygis. Klausimai keliami dėl demokratinių vertybių, klausimai keliami dėl korupcijos lygio. Šalys turi susitvarkyti. Kalbant apie Ukrainą, pažanga didžiulė padaryta per penkerius metus, tačiau matome, kad tai nėra pakankama“, - sakė krašto apsaugos ministras ir pabrėžė, kad durys Sakartvelo ir Ukrainos narystei NATO turi būti atviros. 



      Galiausiai jis paradoksu pavadino tarp didžiųjų ES valstybių brandinamus bendros Europos Sąjungos kariuomenės planus.

      „Mes turime paradoksalią situaciją, kai iškeliami ambicingi iššūkiai, nežinant, kaip juos įgyvendinti“, - sakė jis.

      R. Karoblio manymu, ES karinės pajėgos neturi dubliuoti NATO. Pasak jo, būtent tokios pozicijos laikosi ir visi ES valstybių narių užsienio reikalų ir gynybos ministrai. 

      „Ministrų lygiu - tiek užsienio reikalų, tiek gynybos - labai aišku, kad NATO yra vienintelis Aljansas Europos gynyboje, niekas to nekvestionuoja. Europos pajėgos turi būti papildomas faktorius“, - apibendrino R. Karoblis.



      2019 m. kovo 29 d. Lietuvos narystei NATO sukaks 15 metų. 2019 m. balandžio 4 d. sukanka 70 metų NATO aljansui. 1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, dar vadinama Vašingtono sutartimi. 

      Skaityti komentarus