Sankcijų klausimu akivaizdu viena: formaliai jos egzistuoja, tačiau realybėje dalis prekybos vyksta per šešėlinius kanalus. Vis dėlto pagrindinė pokalbio tema buvo demografija.

Demografinę situaciją galima labai paprastai iliustruoti vienu pavyzdžiu. Seneliai dažnai augo vienuolikos vaikų šeimose. Kita karta jau buvo iš penkių vaikų. Dabartinė karta dažniausiai yra iš dviejų. O kai kuriose šeimose šiandien lieka vienas žmogus ir katinas. Ir tas katinas dažnai kastruotas. Tai labai tiksliai parodo, kokio masto demografinę krizę šiandien patiria mūsų visuomenė.

Taip pat diskutavome apie religinių bendruomenių vaidmenį valstybėje. Lietuvoje galioja valdžių atskyrimo principas, todėl Bažnyčia tiesiogiai valstybės nevaldo. Tačiau kai kalbama apie pamatinius moralinius klausimus, jos balsas yra svarbus.

Tokios temos kaip pagalbinis apvaisinimas, gyvybės pradžios ir pabaigos klausimai, eutanazija ar šeimos samprata yra sritys, kuriose religinės bendruomenės turi moralinę pareigą išsakyti savo poziciją.

Dažnai viešojoje erdvėje girdime pamokslavimą apie vertybes iš politikų, kurie patys gyvenime daro visai ką kita. Todėl prieš moralizuojant verta prisiminti paprastą dalyką: nei vienas žmogus nėra šventas.

Tačiau vienas faktas akivaizdus. Ten, kur bendruomenės remiasi tikėjimu ir stipriomis vertybėmis, paprastai yra didesnis gimstamumas, stipresnis tarpusavio pasitikėjimas ir tvirtesnė visuomenė.

Todėl svarbiausia šiandien yra ne ginčai dėl ideologijų, o bendruomenių stiprinimas. Stipri visuomenė visada prasideda nuo vertybių, tikėjimo ir atsakomybės už savo ateitį.