Už naują LRT įstatymo redakciją balsavo 77 parlamentarai, prieš buvo vienas, niekas nesusilaikė.

Prieš priėmimą – ginčai

Įstatymas priimtas valdančiųjų ir penkių Mišrios Seimo narių grupės narių balsais. Opozicijos atstovai balsavime nedalyvavo, prieš buvo socialdemokratas Linas Balsys, anksčiau dirbęs LRT žurnalistu.

„Man atrodo, kad gerai yra padirbėta (...) turime įstatymą, kurį tikrai didžioji dalis palaikė. Visuomeninių lėšų panaudojimas LRT bus efektyvesnis“, – sakė Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad dalies visuomenės keliami nuogąstavimai dėl grėsmės laisvam žodžiui yra nepagrįsti.

„Šitas įstatymas visiškai nekalba apie žodžio laisvę, apie kokius nors ribojimus, jis kalba apie paprastus techninius dalykus, ką konstatavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir iš esmės tai, kas buvo blogai padaryta, jis visiškai nėra susietas su žodžio laisve. Vykstant šiam įstatymo projekto svarstymui LRT vadovybė pasako, kad mes nebekviesime Remigijaus Žemaitaičio į laidas. Mano galva, va čia tai yra diktatūra, va čia yra imperialistinis valdymas“, – sakė jis.

Liberalas Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį, kad valdantieji nepaaiškino, kodėl reikėjo keisti nacionalinio transliuotojo valdyseną.

„Panašu, kad tai tiesiog kerštas prieš LRT“, – sakė jis.

Konservatorius Jurgis Razma naująją įstatymo redakciją vadino pavojinga. Jo teigimu, naujai nustatyti atleidimo pagrindai atveria kelią iš pareigų atleisti dabartinę nacionalinio transliuotojo vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.

„Štai nepatiko tarybos nariui tylos pauzė ginant laisvą žodį ir gali būti direktoriui kaltinimas, kad jis nesuvaldė situacijos ir taryba balsuoja už atleidimą. Ir tada bus nesvarbios tobuliausios naujojo įstatymo nuostatos. Jeigu paskiriamas naujas politiškai įtakojamas direktorius, nesvarbu, kad nėra punkto, jog (LRT – BNS) turinys turi būti pagal sutartį su Vyriausybe, tiesiog direktorius tuo pasirūpins, nesvarbu, kad dabar redakcinė politika tarsi demokratiškai formuojama, naujas direktorius gali pasirūpinti, kad būtų padaroma redakcijų reforma ir pakeisti redaktoriai ir taip toliau. Tie pavojai niekur nedingo“, – tvirtino konservatorius.

Direktorių galės atleisti ir slaptai, ir atvirai

Projektą parengė Seimo pirmininko J. Oleko vadovaujama darbo grupė, Kultūros komitetas jį gerokai pakoregavo.

Į įstatymą nutarta įrašyti nacionalinio transliuotojo misiją. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyti tik LRT veiklos principai.

Pagal priimtą siūlymą, LRT misija yra užtikrinti viešąjį interesą – Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą ir jos saugomą visuomenės teisę būti informuotai, nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją puoselėjant konstitucines ir bendražmogiškas vertybes, ginant nacionalinius interesus, stiprinant demokratiją, ugdant pilietiškumą, patriotizmą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėjant kalbą ir kultūrą, užkertant kelią dezinformacijai.

Nustatyta, kad LRT misija grindžiama pliuralistinės demokratijos, objektyvumo, nešališkumo, pagarbos žmogaus orumui ir jo teisėms, įsitikinimų ir jų raiškos laisvės, moralės ir etikos principais.

Pritarus Kultūros komiteto koreguotam variantui, LRT įstatymo projekte nebeliko siūlymo apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį.

Įstatyme įtvirtinta, kad redakciniai sprendimai bus priimami ir grindžiami LRT radijo ir televizijos naujienų tarnybų vadovų ir LRT interneto portalo vyriausiojo redaktoriaus bendrai tvirtinamomis LRT redakcinės politikos gairėmis.

Nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius, kaip ir dabar, bus renkamas viešo konkurso būdu penkeriems metams. Konkursą organizuos ir kandidatą atrinks valdyba, o sprendimą priims taryba.

Seimas atmetė Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymą palikti nuostatą, kad LRT generalinis direktorius turėtų būti skiriamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų atviru balsavimu. Palikta darbo grupės pasiūlyta nuostata, jog dėl balsavimo būdo apsispręs LRT taryba.

„Galimybė tam tikrais atvejais taikyti slaptą balsavimą gali padėti geriau užtikrinti tarybos narių nepriklausomumą, apsaugoti juos nuo išorinio politinio, institucinio ar visuomeninio spaudimo bei sudaryti prielaidas laisvesniam apsisprendimui dėl kandidatų tinkamumo eiti pareigas“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Parlamentarai apribojo LRT direktoriaus kadencijas, tas pats asmuo šias pareigas negalės eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Nustatyta, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo kadencija, prasidėjusi 2023 metų spalį, bus skaičiuojama kaip pirmoji.

Didesnė taryba, bet trumpesnė kadencija

Generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleistas ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų tarybos narių dauguma, jeigu jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos, kitų įstatyme direktoriui keliamų reikalavimų ar jeigu nustatoma, jog neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas funkcijas jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Pritarta konservatorės Giedrės Balčytytės siūlymui, kad sprendžiant dėl generalinio direktoriaus atleidimo vadovas privalo būti iš anksto apie tai informuotas, jam suteikta galimybė pateikti paaiškinimus.

Valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų LRT įstatymo pataisų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.

Būtent šią nuostatą kritikavo Venecijos komisija. Ji akcentavo, kad pataisos, keičiančios nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, gali būti taikomos tik būsimiems vadovams.

„Mūsų darbas įsigilinus nepadaryti, kad šitas įstatymas būtų Konstituciniame Teisme, galbūt ir prezidento nepasirašytas. Ir vėl baigdami mes padarysime tą broką arba tiesiog įrodysime, kad visas šitas ilgas procesas, ilgas darbas, kurį atlikome ir sugaišome be galo daug laiko nustumdami visus kitus kultūros klausimus Kultūros komitete, tarnauja tik dėl vieno tikslo – su kažkuo susidoroti, kažkam padaryti blogiau arba ko nors neišgirsti“, – demokratė Rima Baškienė ragino atidėti įstatymo pakeitimų įsigaliojimą iki 2028 metų.

Seimas nusprendė įsteigti penkių narių LRT valdybą, ji bus skiriama ketverių metų kadencijai. Valdybos nariai privalės būti finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių atstovai. Jie bus atrenkami viešo konkurso būdu.

LRT tarybos narių skaičius padidintas nuo 12 iki 15.

Apsispręsta, kad be prezidento, Seimo, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos, į LRT tarybą po narį galės deleguoti Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija ir Lietuvos negalios organizacijų forumas.

Taip pat nutarta nuo šešerių iki ketverių metų trumpinti tarybos narių kadenciją, įvestas dviejų kadencijų ribojimas, sukonkretinti kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai kandidatams į tarybos narius, įpareigoti atsakingas institucijas ir organizacijas surengti jų atranką.

Seimo nariai pritarė ir LRT tarybos biuro įsteigimui. Jis bus atsakingas už tarybos darbo organizavimą ir aptarnavimą.

BNS rašė, kad iš viso projektui buvo registruota apie 200 Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.

LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.