°C
      2022 08 15 Pirmadienis

      Seimo teisininkai apie privalomą sveikatos tikrinimą pagal prevencijos programas: nedera su KT jurisprudencija

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2022-07-25 19:00:00

      Siūlymas privalomai periodiškai tikrinti darbuotojus pagal sveikatos ministerijos patvirtintą, PSDF lėšomis apmokamų, ligų prevencijos programų sąrašą nedera nei su Konstitucinio Teismo formuojama jurisprudencija, nei su bendraisiais darbuotojų privalomo sveikatos tikrinimo reikalavimais.

      Tokią išvadą dėl tai siūlančių Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisų pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

      „Manome, kad siūlomas reguliavimas, pagal kurį privalomas periodinis sveikatos tikrinimas pagal ligų prevencijos programas būtų laikomas būtina sąlyga darbuotojui dirbti jo dirbamą darbą (kai darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, būtų nušalinamas nuo darbo ir jam nebūtų mokamas darbo užmokestis) nedera nei su Konstitucinio Teismo (KT) formuojama jurisprudencija, nei su bendraisiais darbuotojų privalomo sveikatos tikrinimo reikalavimais“,- pareiškė Seimo teisininkai, įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams.

      Jie atkreipia dėmesį, kad privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo esmė ir paskirtis yra įvertinti ir įsitikinti, kad darbuotojų fiziologinė būklė yra tinkama jų dirbamam darbui atlikti. „Kitaip sakant, sveikatą tikrintis privalo arba tie darbuotojai, kurių sveikatai darbas gali kelti riziką dėl jų fiziologinės būklės (ar fiziologinių duomenų), arba tie darbuotojai, kurių sveikatai riziką kelia pats darbo pobūdis (darbas naktimis ar pamainomis, darbas pavojingose ar kenksmingose sąlygose). Tuo tarpu projekto iniciatorių siūlomoje nuostatoje darbuotojų sveikatos tikrinimas nėra betarpiškai susijęs su jų dirbamu darbu bei jo galimu poveikiu darbuotojų sveikatai“, - sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad sveikatos tikrinimas pagal ligų prevencijos programas yra savanoriškas; jis nėra privalomas jokiai amžiaus ar pagal dirbamą darbą sudarytai asmenų grupei.

      „Pagal ligų prevencijos programas besitikrinantys asmenys yra darbingi, jie įprastai jaučiasi sveikai, o sveikatą tikrinasi tik profilaktiškai, siekdami užkirsti kelią galimam sveikatos pablogėjimui ateityje. Taigi, sveikatos tikrinimas pagal ligų prevencijos programas nėra niekaip susijęs nei su asmens fiziologiniais gebėjimais tinkamai atlikti jo dirbamą darbą, nei su jo dirbamo darbo pobūdžiu.

      Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; jas sudarydamas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį ir paisydamas Konstitucijos, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas“, - sakoma Seimo teisininkų išvadoje. Joje pažymima, kad žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais – kiekvieno asmens sugebėjimais ir galimybėmis; tokie reikalavimai gali apimti tam tikro išsilavinimo turėjimą, moralines ir kitas savybes (gydytojams, mokytojams, teisėjams, prokurorams ir t. t.), specialios teisės įgijimą (vairuotojams ir t. t.) ir kt. Tuo tarpu sveikatos tikrinimas pagal ligų prevencijos programas, kaip akcentuoja teisininkai, nesiejamas nei su asmens gebėjimais, nei su jo galimybėmis dirbti atitinkamą darbą.

      Atsižvelgiant į tai, kad profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal atitinkamų ligų ankstyvosios diagnostikos programas atliekami kartą per tam tikrą laiko tarpą (kartą per metus, du, tris ar penkis metus), anot Seimo teisininkų, svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis. Jose siūloma numatyti, kada po įstatymo įsigaliojimo turėtų būti atliekami pirmieji sveikatos tikrinimai pagal atitinkamą ankstyvosios diagnostikos programą. 

      Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma keisti patį profilaktinių sveikatos tikrinimų principą, t.y. jis taptų nebe savanoriškas, o iš esmės privalomas (nes nepasitikrinęs žmogus nebegalėtų įgyvendinti savo teisės į darbą), Seimo Teisės departamentas siūlo įpareigoti sveikatos apsaugos ministrą patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius aktus, kuriuose būtų pakeistos ankstyvosios diagnostikos programų vykdymo sąlygos.

      Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisų siūloma paprašyti Vyriausybės išvados, nes valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje formuoja Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Seimo teisininkai siūlo paprašyti Vyriausybės išvados taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų žymiai daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaip ELTA jau skelbė, prevencines sveikatos tikrinimo programas siūloma įtraukti į darbdavio tvirtinamą privalomą darbuotojų sveikatos tikrinimo sąrašą ir taip suteikti galimybę turėti jiems apmokamą laisvą dieną. Tai siūlančias Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės socialdemokratė Orinta Leiputė ir „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė. Pagal siūlomą projektą, privalomai sveikata tikrinama „darbuotojų, patenkančių į ligų prevencijos programas pagal amžiaus grupę bei lytį, – periodiškai pagal sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą, PSDF lėšomis apmokamų, ligų prevencijos programų sąrašą“.

      Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas suaktyvins dirbančius žmones tikrintis sveikatą prevenciniais tikslais, užtikrinant ligos nustatymą ankstyvoje stadijoje, bei bus išvengta sunkių ligos padarinių bei ilgo nedarbingumo.


      Darbdavys už šią laisvą diena mokėtų darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Anot projektų autorių, tikslų lėšų poreikį numatytų Vyriausybė.
      Šiuo metu Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos bei vykdomos 5 prevencinės programos, iš kurių 4 yra vėžio ankstyvos diagnostikos prevencinės programos bei atliekami tyrimai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimui.

      Seimo narės O. Leiputės žiniomis, 2021 m. prevencinėse programose dalyvavo tik 18–44 proc. tikslinės populiacijos.

      Skaityti komentarus