Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA), atstovaujanti tėvams bei su šeimomis dirbančioms organizacijoms, reiškia susirūpinimą dėl Seime teikiamų įstatymų projektų, kuriais siekiama didinti alkoholio ir narkotikų prieinamumą Lietuvoje. Antradienį NŠTA kreipėsi į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą ir Seimo sveikatos reikalų komiteto atstovus ragindama nepritarti alkoholio ir narkotinių medžiagų prieinamumą didinantiems teisės aktų projektams.
Kreipimesi raginama skubiai imtis priemonių, užtikrinančių tinkamą Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos įgyvendinimą bei kontrolę, griežtinti alkoholio ir narkotinių medžiagų prieinamumo politiką.
NŠTA teigimu, šiuo metu galiojančios alkoholio vartojimo ribojimo priemonės yra efektyvios ir davė teigiamų rezultatų - sumažėjęs alkoholinių psichozių skaičius daugiau nei 30 proc., alkoholinė priklausomybė sumažėjusi 9 proc., mažėja ir alkoholinių gėrimų vartojimo statistika, gerėjanti tiek visuomenės, tiek asmens sveikata.
PSO skaičiuoja, kad 2019 m. bendras alkoholio suvartojimas Lietuvoje vienam vyresniam kaip penkiolikos metų gyventojui sudarė 12,8 litro absoliutaus alkoholio, kai tuo tarpu bendras Europos regiono rodiklis yra 9,5 litro absoliutaus alkoholio. Lietuvoje daugiau nei 24 proc. mirčių yra susijusios su alkoholio vartojimu, tuo tarpu europinis vidurkis yra 10,5 proc. Net ir stebint pastarųjų metų pažangą alkoholio kontrolės politikoje, Lietuvos rodikliai visoje Europoje buvo geriausi per pastaruosius 25-erius metus. Lietuva užleido vietą tik Kosovui, Švedijai, Islandijai ir Norvegijai, kurios su šiuo klausimu susitvarkė geriausiai, kur naudojamos itin griežtos alkoholio ribojimo priemonės – reklamos draudimas, prieinamumo mažinimas, kainos didinimas, ypač akcentuojant 15-16 metų vaikus ir paauglius.
Moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo žalos grėsmę sukelia ne tik savo asmeninei, bet ir šeimos bei aplinkinių sveikatai ir gerovei. Žalingas alkoholio vartojimas tarp Lietuvos gyventojų yra gana paplitęs reiškinys ir yra viena iš pagrindinių smurto artimoje aplinkoje priežasčių.
Priklausomybę nuo alkoholio turintis arba žalingai alkoholį vartojantis asmuo paveikia visus šeimos narius. Tokioje šeimoje alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens elgesys ir poreikiai tampa centrine šeimos gyvenimo ašimi – taip artimieji tampa netiesiogiai priklausomi. Suaugusiųjų priklausomybės ypatingai neigiamai atsiliepia vaikų raidai, mokymuisi, sveikatai, menkina jų pasiekimų ir sėkmės gyvenime galimybes.
Atliktos mokslinės studijos rodo ir finansinę alkoholio vartojimo žalą Lietuvai dėl alkoholio sukeltų padarinių: priešlaikinių mirčių ir iki pensijos neuždirbtų pajamų, sveikatos priežiūros išlaidų gydant alkoholio sukeltas ligas, sumažėjusio darbingumo išmokų, vaikų globos namų išlaikymo, nuteistųjų išlaikymo kalėjimuose ir kitų (vien per 2010 metus tai sudarė 214,7 mln. eurų).
„Labai svarbu užtikrinti, kad siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektai nesudarytų sąlygų skatinti alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą ir toliau užtikrintų atitiktį valstybės formuojamos alkoholio bei narkotikų vartojimo mažinimo politikos gairėms ir tikslams“, rašoma kreipimesi.
NŠTA, įvertinusi Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės Morganos Danielės viešus pasisakymus apie nuo vaikystės vartojamas psichotropines medžiagas visuomenės informavimo priemonėse, socialiniuose tinkluose, mano, kad šis asmuo savo viešais pasisakymais diskredituoja komisijos veiklą ir kelia pagrįstų abejonių dėl jos tinkamumo eiti šios komisijos pirmininkės pareigas. Todėl rašte pabrėžiama, kad turi būti svarstomas klausimas dėl M. Danielės tolesnės galimybės likti komisijoje.
Skaityti komentarus