Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad prieš siunčiant darbuotojus į komandiruotę užsienio valstybėje darbdaviai privalo įvertinti galimas rizikas. Saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymas yra nekvestionuotinas prioritetas, todėl darbdavio pareiga – imtis visų pagrįstų priemonių, kad komandiruotė nekeltų pavojaus darbuotojo sveikatai ar gyvybei.

Ką darbdaviai turi įvertinti prieš komandiruotę

Jeigu vis dėlto darbuotojas komandiruojamas į užsienio valstybę, darbdavys pirmiausia turi:

• patikrinti oficialią informaciją apie saugumo situaciją numatytoje valstybėje (pavyzdžiui, ar joje nevyksta kariniai konfliktai, neramumai, ekstremalios situacijos);
• susipažinti su oficialiomis rekomendacijomis dėl kelionių į konkrečias šalis ir įvertinti, ar vykimas nėra nerekomenduojamas ar pavojingas;
• įvertinti bendrą saugumo situaciją – politinį stabilumą, galimus neramumus, stichines nelaimes, sveikatos rizikas ar kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos darbuotojo saugumui;
• įsitikinti, kad darbuotojas turi aiškią informaciją apie komandiruotės sąlygas, kontaktus nenumatytais atvejais ir pagalbos galimybes.

Informaciją galima patikrinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos elektroniniame puslapyje: https://keliauk.urm.lt/.

Jei darbuotojas negali grįžti iš komandiruotės

Jeigu darbuotojas jau yra išsiųstas į komandiruotę ir dėl susiklosčiusios situacijos negali grįžti ar tęsti darbo, svarbu atkreipti dėmesį, kad:

• komandiruotės laikotarpis apima visą laiką iki tol, kol darbuotojas faktiškai grįžta iš komandiruotės;
• jeigu darbuotojas negali grįžti ar atlikti darbo funkcijos dėl objektyvių priežasčių, susijusių su nepaprasta valstybės, į kurią jis komandiruotas, padėtimi, komandiruotė nėra laikoma pasibaigusia;
• darbuotojui negalint atlikti darbo komandiruotės vietoje, darbdavys gali spręsti apie prastovos paskelbimo galimybes;
• komandiruotės metu darbuotojui mokami dienpinigiai bei kompensuojamos kitos darbuotojo patirtos papildomos sąnaudos, tokios kaip transporto, kelionės, nakvynės ir kitos išlaidos);
• darbdavys turi imtis priemonių saugiai grąžinti darbuotoją iš komandiruotės vietos. 

Ką privalo ir gali padaryti darbuotojas, jei negali grįžti po atostogų?

Darbuotojas, dėl objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, prasidėjusio karinio konflikto, uždarytos oro erdvės ar pan., negalintis laiku grįžti į darbą po atostogų, turi nedelsdamas apie tai pranešti darbdaviui. 

„Darbuotojas turėtų kuo greičiau susisiekti su darbdaviu, paaiškinti situaciją ir, jei įmanoma, nurodyti preliminarų grįžimo laiką. Tai leidžia darbdaviui įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl darbo organizavimo“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausiosios darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Tokiais atvejais darbuotojas gali dirbti nuotoliu arba pasinaudoti kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis. Tačiau, kaip pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja, šios priemonės gali būti taikomos tik šalių susitarimu ir tada, kai darbuotojas dėl neeilinės situacijos negali atvykti į darbą. 

Bausti(,) negalima(,) pateisinti

„Neatvykimas į darbą gali turėti skirtingas priežastis, todėl kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Darbo teisėje svarbu atskirti atvejus, kai darbuotojas neatvyksta į darbą be pateisinamos priežasties, nuo situacijų, kai neatvykimą lemia objektyvios, nuo darbuotojo nepriklausančios aplinkybės. Tokiais atvejais darbdaviams svarbu neskubėti taikyti sankcijų ir pirmiausia įvertinti visas faktines aplinkybes.“

Pravaikšta laikoma tada, kai darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą. Tai – šiurkštus pažeidimas, už kurį gali būti taikomas Darbo kodekso 58 straipsnis. 

Spręsdami dėl atsakomybės taikymo, darbdaviai privalo iš darbuotojo pareikalauti rašytinio paaiškinimo ir turi įvertinti visas aplinkybes – darbuotojo kaltę, pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį, ankstesnį elgesį, darbo rezultatus ir proporcingumą. 

„Jeigu darbuotojas pateikia įrodymus, kad objektyviai negalėjo atvykti į darbą, VDI vertinimu, neatvykimas turi būti žymimas kaip pateisinamas ir negali būti taikomos neigiamos pasekmės“, – teigia I. Piličiauskaitė-Dulkė.

VDI akcentuoja, kad tokios situacijos yra neeilinės ir nepriklauso nei nuo darbuotojo, nei nuo darbdavio valios. Todėl šalys turėtų bendradarbiauti, vadovautis sąžiningumo principu ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų.