Iki naujos Vyriausybės suformavimo šalies vadovas turės paskirti laikinąjį premjerą. Tarp galimų kandidatų minimas finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris anksčiau jau buvo pavadavęs Palucką jam išvykus atostogų. Vis dėlto dėmesio centre šiuo metu atsidūrė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, realiai laikomas pagrindiniu kandidatu į naująjį Vyriausybės vadovą.

Pirmadienio rytą prezidentas susitiko su M. Sinkevičiumi. Susitikimą iniciavo šalies vadovas, o pagrindinis jo tikslas – aptarti būdus, kaip šiuo pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti politinį stabilumą. Nors Sinkevičius tvirtino, kad susitikimas nėra apie jį kaip kandidatą, politiniai signalai aiškūs – LSDP prezidiumas jau apsisprendė dėl kandidatūros į premjerus ir tai, regis, būtent Sinkevičius.

Po Vyriausybės atsistatydinimo prezidentas turės pateikti pasirinktą kandidatą Seimui. Pastarasis per savaitę turi apsispręsti balsuodamas atvirai – pakanka paprastos balsų daugumos. Patvirtinus kandidatą, šis turės ne vėliau kaip per 15 dienų pateikti ministrų sąrašą, patvirtintą prezidento, ir pristatyti Seimui naujosios Vyriausybės programą. Įgaliojimai pradedami vykdyti tik tada, kai Seimas jai pritaria.

Svarbus aspektas – prezidentas gali pareikalauti pakeitimų būsimoje ministrų komandoje. Taigi, nors partijos koalicinėje sutartyje pasiskirstė ministerijas, dabartiniai vadovai nėra garantuoti dėl savo postų.

Šiuo metu Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijos priklauso „Nemuno aušrai“, o Ekonomikos bei Energetikos – demokratams „Vardan Lietuvos“. Devynios ministerijos, įskaitant Sveikatos, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų, priklauso socialdemokratams. Tarp žinomų pavardžių – Marija Jakubauskienė, Kęstutis Budrys, Dovilė Šakalienė, Lukas Savickas, Povilas Poderskis ir kt.

Kol kas prezidentas aiškiai neišsakė pozicijos dėl būsimos Vyriausybės sudėties. Tačiau tai, ar keisis tik pavardės, ar ir kryptis, taps aišku per artimiausias savaites – nuo naujo premjero vizijos ir gebėjimo suburti komandą priklausys ne tik politinis stabilumas, bet ir visuomenės pasitikėjimas valdžia.

Politinis triukšmas dar labiau sustiprino įspūdį, kad dažnai visuomenei rodomas tik spektaklis: vieni skandalai išpučiami, kiti nutylimi. Esminiai klausimai – skaidrumas, socialinė atskirtis, švietimo ar sveikatos sistemos spragos – ir vėl lieka nuošaly.

Visa tai rodo, kad politika Lietuvoje išlieka ne tiek apie idėjas ar vertybes, kiek apie įtakos lauko perdalijimą. Premjero atsistatydinimas –  tik vieno žaidimo etapo pabaiga. Tikrieji sprendimai dažnai priimami ne Seimo salėse, Vyriausybės kabinetuose ar prezidentūroje, o užkulisiuose, tarp įtakingų figūrų, kurių pavardžių rinkėjai net nežino.

Ką tai reiškia paprastam žmogui? Kad dar kartą primenama sena tiesa: politika – tai spektaklis, kuriame mes matome aktorius, bet nežinome, kas rašo scenarijų. Ir kol nesusigrąžinsime kritinio mąstymo bei nepriklausomų informacijos šaltinių, būsime stebėtojai, o ne dalyviai.