Vermonto, Tuftso universiteto ir Harvardo universiteto, Wysso biologijos instituto inžinieriai ir mokslininkai atrado visiškai naują biologinio dauginimosi formą ir savo atradimą panaudojo kurdami pirmuosius savaime besidauginančius gyvus robotus.
Praėjusiais metais ta pati komanda sukūrė pirmąjį gyvą robotą, kurį pavadino „Ksenobotu“ – naujo tipo organizmą, pagamintą naudojant ląsteles, išimtas iš varlių embrionų ir sujungiant jas į visiškai naujas gyvybės formas. Ksenobotai yra mažesni nei milimetro (0,04 colio) pločio, gali judėti ir savarankiškai dalintis.
Dabar mokslininkai atrado visiškai naują biologinį dauginimosi formą, kuri skiriasi nuo bet kurių mokslui žinomų gyvūno ar augalo dauginimosi būdų. Šie kompiuteriu sukurti ir žmogaus rankomis pagaminti organizmai gali orientuotis savo aplinkoje, rasti pavienes ląsteles, surinkti šimtus jų ir sujungt „kūdikius“ ksenobotus savo „Pac-Man“ formos „burnos“ pagalba, tad po kelių dienų tokiu būdu gali atsirasti naujų Xenobotų, kurie atrodo ir gali judėti taip pat kaip ir jų „tėvai.“ Tada šie nauji Xenobotai gali pradėti egzistuoti savarankiškai, surasti kitas ląsteles ir daugintis vėl iš naujo.
Tyrėjai aiškino, kad Ksenobotai iš pradžių buvo apvalios formos ir buvo sudaryti iš maždaug 3000 ląstelių. Rutulio formos „Xenobot“ gali „pagaminti“ palikuonis, tačiau po to dažniausiai jie „numiršta“. Tačiau siekiant atrasti pačią tinkamiausią kūno formą, buvo naudojamas evoliucinis. Aptakesnė forma leido ląstelėms būti veiklesnėmis „kinematinės“ replikacijos metu, apie kurią buvo pranešta naujausiame mokslininkų tyrime.
Dirbtinio intelekto programa, veikianti UVM Vermont Advanced Computing Core superkompiuterių klasteryje Deep Green, gali padėti robotams „daugintis“.
„Žmonės gana ilgą laiką manė, kad mes išbandėme visus būdus, kuriuos naudojant robotai gali daugintis. Tačiau tai yra kažkas, ko anksčiau nebuvo pastebėta“, – sako bendraautorius Douglasas Blackistonas, Ph.D., Tuftso universiteto ir Wyss instituto vyresnysis mokslininkas, surinkęs Xenobot „tėvus“ ir sukūręs naujojo tyrimo biologinę dalį.
Ši grupė mano, kad moksliniai tyrimai žada regeneracinės medicinos pažangą – šie robotai galėtų tapto trauminių sužalojimų, apsigimimų, vėžio ir senėjimo problemų sprendimu. Jomis siekiama paspartinti visus procesus ir padėti žmonės aiškinant, kaip greitai galima pereiti nuo problemos nustatymo iki sprendimų kūrimo, pavyzdžiui, panaudojant „gyvus robotus“ mikroplastikams iš vandens telkinių ištraukti arba naujų vaistų gamybai, sako tyrimui vadovavęs Joshua Bongard.
Skaityti komentarus