Europos kosmoso agentūra (ESA) pranešė, kad šeštadienį buvo paleistas Europos kosminis teleskopas „Euclid“ ir pradėta pirmoji istorijoje misija, skirta dviem didžiausioms visatos paslaptims – tamsiajai energijai ir tamsiajai medžiagai – atskleisti.
„Galiu pasakyti, kad esu labai susijaudinęs, labai džiaugiuosi matydamas šią misiją kosmose“, – po paleidimo sakė ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris (Jozefas Ašbacheris).
Teleskopas sėkmingai pakilo iš Kanaveralo kyšulio, Floridoje, 11 val. 12 min. (18 val. 12 min. Lietuvos laiku) „SpaceX Falcon 9“ raketa.
ESA buvo priversta kreiptis į milijardieriaus Elono Musko (Ilano Masko) įmonę, kad ši vykdytų misiją, kai Rusija, reaguodama į sankcijas dėl karo Ukrainoje, atšaukė savo raketų „Sojuz“ skryžius.
„Paleidimas pavyko puikiai, – sakė ESA mokslo direktorė Carole Mundell (Karol Mandel). – Dabar prasideda kelionė“.
Po mėnesį truksiančios kelionės po kosmosą teleskopas „Euclid“ prisijungs prie Jameso Webbo (Džeimso Vebo) teleskopo, esančio maždaug už 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės kosmoso srityje, vadinamoje Lagrange'o (Lagranžo) tašku.
Iš ten kosminis teleskopas „Euclid“ sudarys didžiausią visų laikų visatos žemėlapį, apimantį iki dviejų milijardų galaktikų daugiau nei trečdalyje dangaus.
Užfiksavęs šviesą, kuriai prireikė 10 milijardų metų, kad pasiektų Žemės paviršių, žemėlapis taip pat leis naujai pažvelgti į 13,8 milijardų metų senumo visatos istoriją.
„Mes atskleisime tamsiosios visatos paslaptis“, – sakė C. Mundell.
„Kosminė gėda“
Mokslininkai tikisi panaudoti kosminio teleskopo „Euclid“ surinktą informaciją tam, ką šio projekto vadovas Giuseppe Racca (Džuzepė Raka) vadina „kosmine gėda“: 95 proc. visatos vis dar nežinoma žmonijai.
Manoma, kad apie 70 proc. sudaro tamsioji energija – taip vadinama nežinoma jėga, dėl kurios visata sparčiau plečiasi.
25 proc. sudaro tamsioji medžiaga, kuri, kaip manoma, jungia visatą ir sudaro apie 80 proc. jos masės.
„Nuo tada, kai galėjome matyti žvaigždes, galvojome, ar visata yra begalinė? Iš ko ji sudaryta? Kaip ji veikia?“ – naujienų agentūrai AFP sakė šio NASA projekto mokslininkas Michaelas Seiffertas (Maiklas Seifertas).
„Tiesiog nuostabu, kad galime pasinaudoti duomenimis ir iš tikrųjų pradėti daryti bent nedidelę pažangą sprendžiant kai kuriuos iš šių klausimų“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Skaityti komentarus