- Grybai, Eisime į mūšį! Ką sutiksim –
tą užpulsim,
Kol biudžeto
neapgulsim.
Ką pagausim –
tą prikulsim:
Kur policija?
Kur buhalteriai?
Kur pajamų srautai?
Kur kultūros reikalai?

Eik, sakau,
Greičiau į karą —
Čia ne pasaka,
Čia – LRT biudžetas,
Kaip auksinis tas klozetas!
Sušnarėjo aukštos pušys,
Lyg būtų
komiteto posėdis tuščias:
— Tai bus mūšis!
— Tai bus mūšis!

Paslėptas nerimas išlenda ten, kur pavojus mažas, nes tikrojo pavojaus jie bijo.

Freudiškai kalbant:

– Projekcija – kai žmogus ar sistema bando savo pačių problemas „matyti“ išorėje, kad nereiktų žiūrėti į save.
– Gynybinės reakcijos – per didelė energija ten, kur jos neturi būti, rodo vidinę įtampą.
– „Vagies kepurė dega“ efektas – kuo daugiau garsiai neigiama, tuo didesnė tikimybė, kad būtent ten ir slypi tiesa.

Kai globalistai ima aktyviai reaguoti į smulkmenas, tai gali reikšti tik du dalykus:

1. Jie jaučia, kad situacija slysta iš rankų.
2. Jie bando kontroliuoti naratyvą net ten, kur to nereikia.

Freudas būtų pasakęs: slopinami dalykai vis tiek prasiveržia, tik ne ten, kur tikėtasi. Sistemos psichika elgiasi taip pat kaip individo psichika – kai atsiranda baimė pralaimėti, pradedama desperatiškai dengti net menkiausias spragas.

Ir čia atsakymas paprastas:

Jeigu dideli veikėjai ima nervintis dėl mažų dalykų – tai nėra mažas dalykas. Tai ženklas, kad žaidimo lentoj vyksta permainos. O kai galingieji ginasi nuo šešėlių, dažniausiai baimė yra tikra.

Ar globalistai pradeda pralaimėti? Psichologiniai simptomai sako – taip.