Ministrę kritikavau nuosekliai, tačiau visada stengiausi tai daryti aiškiai ir argumentuotai. Mano tikslas buvo laiku atkreipti dėmesį į daromas klaidas ir perspėti dėl sprendimų, kurie, mano vertinimu, galėjo kelti riziką valstybės saugumui. Ypač tais atvejais, kai sprendimai buvo priimami ne tik dėl kompetencijos stokos, bet ir akivaizdžiai veikiami galimai neskaidraus lobizmo.
Buvau įsitikinęs, kad ši ministrė ilgai išsilaikyti poste, remdamasi vien komunikacija ir paruoštukais iš lapo, negalės, nes reikės parodyti ir realių darbų. O juos daryti šioje srityje, kaip parodė praktika, ji nesugebėjo. Pavyzdžiui – evakuacija iš Austrijos, karinės žvalgybos vadovo atleidimas, Rusijos dronų su sprogmenimis įskridimo faktų painiojimas, paliekant jų suradimą grybautojams ir kt.
Po paskutinio veiksmo – bandymo pasitelkti „influencerius“ ir taip įsmeigti peilį į nugarą Premjerei – viskas tapo per daug akivaizdu. Ir jau ne tik man. Šakalienė turi trauktis.
Panašu, kad tai ir darys.
Sunku įsivaizduoti, jog Vakarų demokratijose – pavyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje – ministras, kuris per stipriausius ir agresyviausius Vyriausybės kritikus „influencerius“ bando daryti įtaką formuojamam biudžetui ir taip iš pasalų smūgiuoja Premjerei, išliktų poste. Tokie veiksmai iš esmės prilygsta informacinei atakai prieš savo pačios Vyriausybę.
Faktas: pasitikėjimą Šakaliene prarado ne tik Premjerė, bet ir visuomenė. Krašto apsaugos ministerijos kuruojama gynybos sritis yra per svarbi, kad būtų valdoma vien viešųjų ryšių triukais, kuriuos, kaip pasimatė, organizuoja įvaizdžio ekspertai ir „influenceriai“.
Šioje srityje sprendimai turi būti strategiški, atsakingi ir paremti profesionalumu.
Skaityti komentarus