Noriu tikėti, kad ministras geranoriškai pasinaudos mano siūlymu ir nedelsiant pradės procesą, nes tai tiesiogiai liečia visų mūsų saugumą.

Esmė labai aiški – tiek Lietuvos, tiek Lenkijos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Norvegijos teritorija bei oro erdvė turi būti vertinama kaip viena bendra NATO rytinio flango oro erdvė, kurios apsauga yra viso NATO bendras reikalas.

Todėl, kol šios valstybės neturi pakankamų pajėgumų ir dar tik vykdo jų įsigijimus, NATO rotacinė oro gynybos misija turi būti išplėsta ir sustiprinta specializuotais pajėgumais kovai su kovinių dronų grėsmėmis. Jos tikslas – sutelkus visų 32 NATO valstybių turimus pajėgumus, užtikrinti kovinių dronų neutralizavimą vos jiems kirtus NATO saugomos oro erdvės ribą.

Ši misija turėtų veikti tol, kol rytinio flango valstybės pilnai įsidiegs reikiamą oro gynybos įrangą ir ją integruos į bendrą NATO gynybos sistemą.

Tam būtinas politinis sprendimas. Visų rytinio flango valstybių lyderiai turėtų prašyti aktyvuoti NATO 4 straipsnį dėl konsultacijų ir priimti sprendimą nedelsiant sustiprinti NATO rotacinę oro gynybos misiją.

Grėsmės šiandien yra bendros visam NATO aljansui, todėl jos turi būti neutralizuojamos pagal bendrus NATO gynybos planus, kurie buvo sustiprinti būtent Lietuvoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu.

Ši misija turėtų ir dar vieną labai svarbų efektą. Taip, ji būtų brangi, tačiau būtent toks NATO įsitraukimas galėtų tapti tuo svertu, kuris pakeistų prioritetus gynybos pramonėje ir leistų rytinio flango valstybėms gauti reikalingą oro gynybos įrangą pirmumo tvarka.

Manau, kad būtent šis kelias, susivienijus visiems rytinio flango lyderiams, yra realiai įgyvendinamas.

Todėl pirmasis žingsnis, kurį ministras Robertas Kaunas turėtų daryti jau šiandien – organizuoti skubų susitikimą su Prezidentu Gitanu Nausėda ir pradėti spręsti klausimą dėl NATO 4 straipsnio aktyvavimo galimybių kartu su visų rytinio NATO flango valstybių lyderiais.