Norėjau trumpai aptarti 2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje prasidėjusius rinkimus. Buvo renkami savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai. Į rinkimų apylinkes atėjo 48,93 proc. visų rinkimų teisę turinčių rinkėjų. Rinkimų komisijos duomenimis, pirmoje vietoje atsidūrė socialdemokratai, gavę 17,45 proc. visų rinkėjų balsų. Jie jau pirmajame ture išrinko 10 merų, o antrajame ture - 14 kandidatų. Socialdemokratai akivaizdžiai pagerino savo pozicijas, kurias buvo praradę per visus ankstesnius rinkimus.
Antroje vietoje liko V. Landsbergio konservatoriai - TS-LKD (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), surinkę 16,2 proc. balsų. Jie jau turėjo 2 merus (Palangos, Molėtų) ir 11 kandidatų antrajame ture. Konservatoriai, arba geriau juos vadinti konslibais ar liberalkonservatoriais, nepaisant plačiai nuskambėjusio pedofilijos skandalo, kuriame skendi jų aukščiausiosios grandys, nepaisant to, kad pastaruosius dvejus metus išnaudojo žmones, kažkaip sugebėjo pasiekti gerų rezultatų. Atrodo, kad šie skandalai jiems nedaro jokios įtakos, ir jie išsisukinėja vykdydami savo žalingą, priešišką politiką, kuri kenkia Lietuvos ekonomikai. Per rinkimus jie puikiausiai moka naudotis įvairiomis juodosiomis technologijomis, turi daug pinigų, išvystytus administracinius resursus, didelę partinę struktūrą ir į rinkimus eina kaip į karą, kur atidirbinėja ir kariauja. Net jei jie per tiesioginę transliaciją pasakytų, kad praris mažus vaikus, greitai rastų būdą, kaip tai pateisinti ir suvaidinti, o po to jų sektai ištikimas elektoratas vis tiek už juos balsuos. V. Landsbergio konservatoriai, kaip ir iki šiol, išliks svariu veiksniu Lietuvos politiniame gyvenime. Deja, bet taip jau yra. Beje, jie yra vieni aršiausių rusofobų, NATO ir ES vasalai, stovintys kovos prieš RB ir RF priešakyje.
Trečiąją vietą užėmė įvairūs politiniai komitetai, surinkę 13,84 proc. Kai kurie stiprūs kandidatai - partijoms priklausantys politikai - eina per rinkimų komitetus, kad pašalintų visą negatyvumą, kuris daugeliui žmonių asocijuojasi su politinėmis partijomis. Pavadinę rinkimų komitetus gražiai skambančiu pavadinimu, politikai sulaukia rinkėjų paramos, kurios nesulauktų, jei eitų partijų vardu. Žmonės perskaito gražų rinkimų komiteto pavadinimą ir nedaugelis gilinasi į tai, kas yra viduje. Viduje tas pats, tik pakuotė nauja ir blizganti.
Ketvirtoje vietoje liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 9,20 proc.
Penktoji vieta atiteko Liberalų sąjūdžiui su 6,95 proc.
Šeštąją vietą prieš rinkimus užėmė įsteigta partija - Lietuvos demokratų sąjunga. Jie surinko 6,68 proc. balsų. Šiai partijai vadovauja buvęs generalinis komisaras ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis, 2010 m. brutaliai ir neprincipingai užgniaužęs plačiai nuskambėjusią pedofilijos bylą. Žmonėms, gynusiems vaiką nuo pedofilų, buvo pateikti įvairūs kaltinimai, o daugelis liudytojų nusižudė, kaip ir bylos kaltininkas. Daugelis žmonių mano, kad kiti pedofilai, kurie sėdi aukščiausiuose postuose ir turi daug galių, taip ir nebuvo surasti. Pedofilo aukomis tapusios mergaitės ir jos motinos likimas iki šiol nežinomas, nors daugelis sąžiningų žmonių vis dar kelia šį klausimą. Jie dingo ir žmonės mano, kad jie mirę. Saulius Skvernelis buvo apdovanotas už "sąžiningą" darbą sistemos labui ir vėliau tapo ministru pirmininku.
Susumavus abiejų merų rinkimų turų, o jų visoje Lietuvoje buvo 60, rezultatus ir palyginus juos su ankstesniais rinkimais, gauname tokį vaizdą:
LSD - Lietuvos socialdemokratų partija;
TS-LKD - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai;
LS - Liberalų sąjūdis;
LVIŽS - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga;
DS "VL" - Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos";
Rinkimų komitetai - rinkimų komitetai.
Patys išsikėlė - savarankiškai išsikėlę kandidatai.
LLRA-KŠS - Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga;
PLIT - Laisvės ir teisingumo partija;
LRP - Lietuvos regionų partija.
Prisiminkime Lietuvos judėjimo "Aušra" programą, kurioje juodu ant balto parašyta - Lietuvą jau dešimtmečius valdo gyventojų mažuma, kuri veikia savo naudai. Dauguma gyventojų yra palikti nuošalyje. Štai kodėl šalis nuolat išgyvena krizę.
Šią valdančiąją mažumą sudaro keli tarpusavyje susiję socialiniai sluoksniai - sąjunga, kuri nesubyra po jokių rinkimų. Tarp šių sluoksnių yra penki svarbiausi:
1) stambaus užsienio ir vietinio kapitalo savininkai;
2) biurokratinės viršūnės;
3) "tradicinių" partijų vadovybė;
4) pagrindinių žiniasklaidos priemonių savininkai (ir jose dirbantys žurnalistai);
5) šiems sluoksniams artimi vadybininkai, ekspertai, įžymybės.
Šių penkių socialinių sluoksnių susivienijimą būtų galima pavadinti "mažumų susivienijimu už pinigus". Mažumos, nes asociaciją sudaro tik keli šimtai ar net 1000 žmonių, tačiau būtent jie kontroliuoja reikšmingus savo interesų svertus. "Susivienijimas", nes jie veikia kartu, organizuotai ir, kaip matome, iki šiol jokie rinkimai to nesugriovė, tik vietomis pajudino kėdes. "Už pinigus", nes pagrindinis vienijimosi tikslas - pelno dalijimasis biudžeto ir nacionaliniu turtu (moralė - žymaus Lietuvos bankininko žodžiais tariant, jiems "demencija ne iš šio pasaulio").
Kadangi šiame straipsnyje kalbame apie 3) sluoksnį - "tradicinių" partijų lyderystę - su pavienėmis, retomis ir asmeninėmis išimtimis, kurios tik patvirtina tendenciją, ši lyderystė yra glaudžiai susijusi su pirmaisiais dviem sluoksniais, t. y. pažintimis, įmonių akcijomis, šeimos ryšiais ar kitais interesais. Tai akivaizdu iš to, kaip jie balsuoja parlamente ar vyriausybėje. Ši vadovybė yra gana atsieta nuo partijos apačių, kurios dažnai nežino apie savo vadovybės uždarus sandorius su stambiu užsienio ir vietos kapitalu ar įtakingiausiais pareigūnais.
"Tradicinių" partijų vadovybės vaidmuo didėja, kai reikia mobilizuoti rinkėjus eiti į rinkimus. Šį vaidmenį jie išmoko atlikti. Tarp rinkimų šis sluoksnis dalyvauja parlamentinėse derybose (prancūzų kalbos žodis "parlamentas" kilęs iš parler - kalbėti). Be to, jis - per atvykstančius lobistus - derina Seimo sprendimus su stambiuoju užsienio ir vietos kapitalu, taip pat su vietos ir pasaulio biurokratijos viršūnėmis.
Paprastai "tradicinių" partijų vadovybė partijas valdo ne savo politiniu ir moraliniu autoritetu, o biurokratinėmis priemonėmis - paskirstydama postus savivaldybėse tarp partijų atstovų regionuose. Pastarieji, savo ruožtu, parenka savus į seniūnijų, mokyklų ir kitų vietos institucijų postus.
Be to, "tradicinės" partijos yra dosniai finansuojamos iš Lietuvos biudžeto, turi priėjimą prie žiniasklaidos, jas remia Vakarų kuratoriai, kurie legitimizuoja jų veiklą. Susidaro įspūdis, kad Baltijos šalys valdomos iš vieno biuro Vašingtone. Ir jei rinkimų lenktynėse suveikia sistema "savas - svetimas" ir yra identifikuojamas "svetimas", tuomet sistema puola iš visų jėgų. Pavyzdžių yra daug, o garsiausias atvejis - eksprezidentas Rolandas Paksas. Jau atsirado visa plejada politinių kalinių: Algirdas Paleckis, Aleksejus Greičius, Maratas Kasemas, Sergejus Seredenka ir daugelis kitų. Sistema nusimeta demokratų kaukę ir demonstruoja gremėzdišką diktatūrą, kažką panašaus į Antano Smetonos režimą. Turime sukurti savo sistemą, savo komandą ir savo žaidimo taisykles, bet tai jau kita tema...
Skaityti komentarus