Paslaugų įkainiai atitinka profsąjungų reikalavimus: jei bus protestuojama darbo dienomis ir darbo valandomis – įkainiai mažesni, jei švenčių metu ir naktimis – įkainiai, be abejonės, didesni. Profesionalūs protestuotojai gali stovėti prie konkretaus nurodyto pastato tiek per lietų, tiek per giedrą, gali savo rankose laikyti tiek vieną, tiek dvi „kartonkes“, o svarbiausia - gali be klaidų atkartoti svarbiausią frazę „tas ar anas ministras neturi koNpetencijų, ups koMpetencijų“. Profesionalūs protestuotojai (dėl to jie ir profesionalūs) yra neišdidūs ir neambicingi – mat jiems visiškai „dzin“, jei į jų protesto mintingą žurnalistų susirenka gerokai daugiau, ne pačių protestuotojų. 

Tiesa, protestuotojai savo kilmės sertifikato neturi, bet įtariu, kad jų atsiradimas gali sietis su filmo „Aukso veršis“ herojumi vardu Funtas, kuris buvo profesionalus ne, ne protestuotojas, bet sėdėtojas. Funtas sėdėdavo už visus: jei sėdėdavo kokios nors kontoros vadovo kėdėje, tai įkainiai būdavo mažesni, jei sėdėdavo kalėjime – tai įkainiai būdavo didesni. 

Beje, labai svarbi detalė: norint pasisamdyti profesionalius protestuotojus, reikia bent minimaliai susigaudyti politiniuose vėjuose – čia ne tuose, kurie iš Baltarusijos balionus skraidina, o tuose, kurie lemia protestų susibūrimo vietas. Pavyzdžiui, šiukštu negalima protestuoti prie LRT pastato, kuriame Valstybės kontrolė rado krūvą pažeidimų – mat tame pastate gyvena paties protestuotojų paslaugų pardavėjo A. Tapino draugai. Tokiu atveju gali nutikti taip, kad jūsų samdyti protestuotojai pames orientaciją ir pradės protestuoti prieš jus pačius. 

O visa kita – be problemų. Tik nepamirškite patikrinti, kad protestuotojai turėtų IDV pažymėjimus ir būtų registruoti mokesčių mokėtojai. Tokiu būdu bent dalinai kompensuosime mokesčių praradimą, apsiradusį dėl vežėjų verslo „uždusinimo“.