Ir, svarbiausia, turime spintose sukrautas pabėgimo kuprines – jei ne visi, tai bent jau buvusi premjerė p. Ingrida. Žodžiu, jei pultų su tankais, tai būtų viskas čiki. Bet gi nea, blyn, puola su dronais. Negana to, Dovilės patarėjai apsižiūrėjo, kad mūsų oro gynyba yra ne ką geresnė, nei baravykų derlius sausros metu. Toliau seka klausimas: kas čia mus puola? Sisteminiai ekspertai sako, kad tikrai rusai. Tuo tarpu nesisteminiai sako tą patį, tik atvirkščiai: mus puola tie patys ukrainiečiai, iš paskutiniųjų norėdami įtraukti NATO į karą, mat Zelenskiui šis įtraukimas yra naudingas, o Putinui – visiškai nenaudingas.

Kaip ten yra iš tiesų, parodys laikas. Kaip ir parodė Nord Stream sprogdintojus ar Ursulos melą apie rusišką karinę techniką. Įdomumo dėlei dar įmetu The New York Times analizę apie rusiškus dronus. „Rusija suaktyvini dronų atakas į Ukrainą. Šiemet jau buvo paleista 34 000 dronų ir tai yra 9 kartus daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Be to, Ukrainos oro gynybos efektyvumas ėmė silpti. Jei 2024m Ukraina numušdavo 93 proc dronų, tai 2025 – tik 88 proc. Taip pat išaugo Rusijos dronų gamybos efektyvumas. Karo pradžioje rusai pagamindavo 6000 dronų per mėnesį, kai tuo tarpu 2026 gamyba gali išaugti iki 60 000/mėn. Tuo pačiu vyksta ir technologinis progresas: dronuose įdiegtos naujos valdymo sistemos, tapo atsparesni oro gynybai ir gali nešti įvairaus tipo sprogmenis. Pasikeitė ir dronų paleidimo taktika. Maskva leidžia dronus bandomis, painiais maršrutais ir naudoja „muliažus“ iš faneros ir putplasčio, kurie vizualiai niekuo nesiskiria nuo tikrų. Tai perkrauna ir pasunkina oro gynybos sistemų darbą“.

Taigi, kol kas pasiūlymas vienas: kraunam į pabėgimo kuprines agurkų sloikus ir einam į pagalbą Dovilei. Kaip ne kaip, kol turime sloikų, tol turime gynybą prieš dronų atakas. Būtų gerai dar turėti ir šiek tiek proto – kad nepasiduoti pagundai įsitraukti į svetimus karus.