COVID psichologinė operacija atskleidė kai ką kur kas labiau neraminančio nei valdžios institucijų korupciją, institucijų nesąžiningumą ar žiniasklaidos bendrininkavimą – ji parodė, kaip lengvai žmones galima priversti paklusti, kontroliuoti ir galiausiai juos valdyti.
Sužinojome, kad vien baimės nepakanka paklusnumui užtikrinti, tačiau kartu su socialinio atstūmimo grėsme ji tampa vienu galingiausių kontrolės įrankių.
Žmonės bijojo ne tik ligos. Jie bijojo būti teisiami, atstumti, išjuokti, pavadinti savanaudžiais, netekti galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir būti palikti tų, kuriuos mylėjo.
Poreikis būti pripažintam tapo ginklu. Noras priklausyti tapo pavadėliu. Reputacija, darbas, santykiai ir net šeima buvo pasitelkti kaip kontrolės priemonės, o milijonai žmonių atsisakė savo gebėjimo spręsti, teisės į savo kūną ir moralinės atsakomybės vien todėl, kad priešintis bendrai krypčiai buvo pernelyg skausminga.
Tas laikotarpis privertė kiekvieną iš mūsų išsiaiškinti, ar mūsų principai iš tiesų buvo tvirti įsitikinimai, ar tik patogios nuomonės, kurių laikėmės tol, kol jų kaina buvo lygi nuliui.
Tie, kurie atsisakė paklusti, buvo išjuokiami, cenzūruojami, grasinama jiems, atstumiami ir išstumiami iš visuomenės. Daugelis prarado draugus, karjerą, galimybes ir santykius, tačiau ir toliau plaukė prieš srovę, nes išduoti save jiems būtų kainavę daugiau nei bet kas, ką pasaulis galėjo iš jų atimti.
Mes sužinojome laisvės kainą.
Laisvė nėra tai, ką mums suteikia valdžios. Ji taip pat nėra įrodoma vien tuo, kad ant mūsų nematyti grandinių. Laisvė – tai gebėjimas išlikti suvereniam tada, kai paklusnumas yra apdovanojamas, o nepritarimas – baudžiamas; tai drąsa likti vienam, kai visas kambarys atsisuka prieš tave, ir susitaikyti su tuo, kad būsi nesuprastas, užuot išdavus tai, ką žinai esant teisinga.
Tik tie, kurie buvo pasirengę iškęsti atstūmimą, izoliaciją ir praradimus, užuot atidavę savo sąžinę, gali iš tiesų sakyti, kad buvo laisvi. Nes žmogus, kurio pasirinkimus galima nusipirkti, kurio tylą galima nupirkti arba kurio paklusnumą galima užsitikrinti baime būti atstumtam, nėra laisvas – jis yra valdomas.
COVID metai mus išmokė, kad nepriklausomybė visada nuvils tuos, kurie mieliau matytų mūsų paklusnumą. Tačiau kai nebesibaiminame būti atstumti, atstūmimas praranda galią mums.
Nėra nieko, ką galėtum man pasiūlyti, dėl ko būtų verta išduoti save, ir nėra nieko, ką galėtum iš manęs atimti, kas priverstų mane atsisakyti to, ką žinau esant teisinga.
Štai kas yra suverenitetas.
Štai kas yra laisvė.
Skaityti komentarus