„Turime būti laisvi ne todėl, kad skelbiame esantys laisvi, o todėl, kad laisvę praktikuojame.“
~ William Faulkner
Kad ir kaip beprotiškai tai skambėtų, nemažai daliai žmonių teks išmokti būti laisviems. Iliuzinės matricos sienos yra giliai įaugusios į žmonių sąmonę, todėl daugelis mieliau renkasi kalėjimo „saugumą“ nei riziką žengti į nežinomybę.
Struktūra, taisyklės, normos, socialinės paramos sistema, tariamas saugumas ir valstybės, kaip masių globėjos bei gynėjos, vaidmuo yra giliai įsišakniję žmonių psichikoje. Juk visi buvome mokomi tikėti, kad be viso to liktų tik chaosas ir anarchija.
Nuolatinis, visa užgožiantis baimės kurstymas grasinant klimato katastrofomis, pasaulinėmis pandemijomis, nesibaigiančiais karais ar branduoliniu armagedonu yra skirtas tam, kad katastrofiškų grėsmių akivaizdoje pasijustumėte bejėgiai ir neapsaugoti, todėl manytumėte, jog jums būtinos valdžios struktūros ir jų kuriamos sistemos, kad būtumėte saugūs ir išgyventumėte. „Mažasis tu“ be jų esą nieko negali.
Todėl išsilaisvinimas iš matricos masėms atrodo pavojingas, nes jos jaučiasi nuolat reikalingos „apsaugos“ nuo priešiško, pavojingo ir nesibaigiančių sukrėtimų krečiamo pasaulio.
COVID pandemija atskleidė, kiek daug žmonės buvo pasirengę atiduoti mainais į truputį saugumo. Buvo liūdna stebėti, kokį nuolankumo, paklusnumo, neišmanymo, priklausomybės, o kai kuriais atvejais ir visiško kvailumo lygį pasiekėme kaip žmonių rūšis.
Švietimo sistemos tikslas bukinti žmones buvo pasiektas. Bandos mentalitetas giliai įsišaknijęs, o priklausomybė nuo baimės tapusi sistemine. Tad ar tikroji laisvė apskritai turi galimybę?
Tie iš mūsų, kuriuos vadina sąmokslo teorijų šalininkais – bepročiais, radikalais, neprisitaikėliais, keistuoliais, – turime viziją, supratimą, pojūtį, kokia yra laisvė, kuria turime teisę naudotis. Ir kiekvieną dieną, kai ją praktikuojame, kad ir kaip kartais būtų sunku, skleidžiame kibirkštį, jausmą, suvokimą ir žinojimą, kad už matricos ribų įmanoma geresnė tikrovė ir kad mums nereikia matricos tam, kad išgyventume. Tiesą sakant, pati matrica sukurta taip, kad neleistų mums klestėti ir verstų mus tik egzistuoti.
Vienintelis dalykas, galintis pakeisti pasaulį, yra mūsų pačių gyvenimo pavyzdys. Banda pamatys, kad gyventi kitaip įmanoma, o kai tik žmonės išdrįs žengti į laisvę, matricos sienos sugrius.
Visa ši kelionė yra apie mokymąsi, žinias ir išmintį. Tačiau galbūt sunkiausia pamoka, kad ir kaip liūdna būtų tai pripažinti, yra žmonijai išmokti būti laisvai.
Skaityti komentarus