Kai politikai pradeda aiškinti rinkos dėsnius, kartais gaunasi daugiau propagandos nei ekonomikos — tokios, kurios net Kremlius pavydėtų. O žemės ūkio bendruomenėje tokie pasvarstymai "nepaeis".
Taip, pasaulinė rinka prisitaikė. Tačiau sankcijos sukėlė didelius rinkos sukrėtimus:
- Baltarusijos eksportą paveikė brangi ir komplikuota logistika,
- buvo sutrikdyti atsiskaitymai,
- bankai ir draudikai vengė sandorių,
- rinkoje išaugo rizika ir kainų svyravimai.
Baltarusija iki sankcijų buvo viena didžiausių pasaulio kalio eksportuotojų. Per Lietuvą kasmet keliaudavo apie 11 mln. tonų baltarusiškų kalio trąšų. Vien Lietuvos logistikos sektorius iš to gaudavo daugiau kaip 60 mln. eurų pajamų per metus.
Kai šis srautas buvo nutrauktas:
- pasiūla rinkoje susitraukė,
- logistika pabrango,
- tiekimo grandinės persitvarkė,
- o kainos šovė į viršų.
Man čia svarbiausias klausimas: kas iš to uždirbo?
RUSIJA
„Ūkininko patarėjas“ dar kovo pabaigoje rašė:
Net po karo pradžios ir sankcijų: Rusija išliko viena didžiausių trąšų eksportuotojų Europai, jos eksportas kai kuriose rinkose net augo, o ES priklausomybė nuo importo iš Rusijos ir Baltarusijos išliko didelė.
Straipsnyje minima ir tai, kad:
Kanada šiandien užima apie 77 % kai kurių importo krypčių,
Rusija – apie 11 %,
tačiau Rusijos gamintojai toliau naudojosi aukštomis kainomis ir geopolitiniu chaosu.
Elementari žaliavų rinkų logika: kai rinkoje atsiranda šokas, kainos kyla visiems likusiems tiekėjams.
Todėl sakyti: „kainos pakilo ne dėl sankcijų“ yra ekonomiškai nepagrįsta.
Taip, kainas veikė ir:
- karas Ukrainoje,
- dujų kainų šuolis,
- energetikos krizė,
- logistika.
Bet sankcijos buvo viena iš priežasčių, sukėlusių rinkos chaosą ir kainų augimą. Tą pripažįsta net pati rinkos analizė.
O didžiausias paradoksas tas, kad: Europos ūkininkai mokėjo daugiau, o Rusijos trąšų sektorius iš aukštų kainų uždirbo milijardus.
Skaityti komentarus