Tačiau esminis klausimas – ar šiandien poligonas yra prioritetas?

Vertinant dabartinę saugumo situaciją, atsakymas nėra toks vienareikšmis. Regioniniai ir globalūs konfliktai rodo, kad karo pobūdis keičiasi. Didelė dalis veiksmų vyksta ne sausumoje, o per technologijas ir oro erdvę.

Tai patvirtina ir pastarieji incidentai, kai dronai kirto Baltijos šalių teritorijas. Tai parodė paprastą dalyką – oro gynybos ir aptikimo sistemos nėra pakankamos.

Todėl prioritetas turėtų būti aiškus. Ne nauji poligonai, o realios gynybinės galimybės.

Premjerė jau yra įvardijusi kryptį – stiprinti sistemas, kurios leistų aptikti ir reaguoti į žemai skrendančius objektus. Tai yra praktinis sprendimas, atliepiantis realią grėsmę.

Kitas svarbus aspektas – karinės technologijos. Šiandien konfliktai rodo, kad tradicinė sunkioji technika tampa pažeidžiama, o didžiausią reikšmę įgauna dronai ir jų valdymo sistemos.

Todėl investicijos turėtų būti nukreiptos į tai, kas kuria ilgalaikį pranašumą. Dronų technologijos, jų gamyba, mokslinių tyrimų integracija su universitetais ir verslu – tai sritys, kurios realiai stiprina valstybės saugumą.

Poligonų klausimą galima spręsti etapais. Esama infrastruktūra, tokia kaip Rūdninkų ar Pabradės poligonai, leidžia vykdyti pratybas ir užtikrinti kariuomenės pasirengimą.

Todėl šiandien pasirinkimas yra ne tarp „už“ ar „prieš“ poligoną.

Pasirinkimas yra tarp strategijos ir reakcijos.

Ir šiuo metu strategija turėtų būti orientuota į tai, kas realiai keičia saugumo situaciją.