Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatomis, kyla klausimas, ar LRT pastaruoju metu vykdoma komunikacinė kampanija – vadinamoji „tylos minutė“, pristatoma kaip protestas prieš tariamas grėsmes žodžio laisvei – neprieštarauja LRT kaip visuomeninio transliuotojo misijai, funkcijoms ir įstatyme įtvirtintiems veiklos principams.

Pagal LRT įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, LRT savo veiklą privalo grįsti, šiais principais:
nešališkumo,
objektyvumo,
politinio neutralumo,
atskaitomybės,
skaidrumo,
teisėtumo ir kitais teisinės valstybės principais.

Taip pat numatyta pareiga užtikrinti, kad LRT programose ir LRT interneto svetainėje atsispindėtų įvairios pažiūros ir įsitikinimai (3 str. 2 d.).

Tuo tarpu 4 straipsnyje įtvirtinta, kad:
LRT turinyje neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms;
LRT informacinėse programose pateikiama informacija turi būti pagrįsta, autorizuota, patikrinta ir išsami;
turi būti atspindėtos įvairios politinės pozicijos.

LTV eteryje ir LRT interneto svetainėje transliuojama „tylos minutė“, pristatoma kaip reakcija į neva egzistuojančias grėsmes žodžio laisvei.
Tačiau viešoje erdvėje tai grindžiama ne realiais apribojimais žurnalistinei veiklai, o valstybės institucijų (pvz., Valstybės kontrolės) pateiktomis pastabomis dėl LRT valdymo, efektyvumo ir atskaitomybės;
Ar diskusijomis Seime dėl LRT vadovų skyrimo ir atleidimo procedūrų tobulinimo.

Šios temos yra valdymo ir viešųjų išteklių naudojimo klausimai, o ne žodžio laisvės ribojimai. Tokiu būdu žiūrovams gali būti sudaromas įspūdis, kad institucinės LRT valdymo problemos pristatomos kaip grėsmės LRT nepriklausomybei, kas gali būti vertintina kaip:
vienašališkas politinis naratyvas,
nepagrįstas emocinis spaudimas visuomenei ir politikams,
LRT įstatymo 3 ir 4 straipsnių reikalavimų nesilaikymas.

Jei „tylos minutė“ atlieka protesto, kampanijos ar institucinės gynybos funkciją, ji:
nėra informacinis ar edukacinis turinys,
gali būti traktuojama kaip politinis pareiškimas,
gali pažeisti LRT pareigą išlikti neutraliai šalimi politinėse diskusijose (ypač kai ginčai susiję su LRT vadovų skyrimu, atskaitomybe ar finansavimu).

Tokiu atveju kyla klausimas, ar:
tokia kampanija neprilygsta instituciniam interesų gynimui,
ar ji nepaneigia LRT objektyvumo ir nešališkumo,
ar visuomenė nėra klaidinama, pateikiant valdymo auditų pastabas kaip žodžio laisvės suvaržymus.

Transliuojama „tylos minutė“ gali būti traktuojama kaip:
emocinio spaudimo priemonė,
institucinis atsakas į kritines pastabas,
bandymas suformuoti vienpusišką naratyvą, kad LRT valdymo auditų pastabos ir diskusijos dėl vadovų skyrimo tvarkos yra grėsmė žodžio laisvei. Įstatymas aiškiai numato, kad:
„LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai.“
Visuomenėje egzistuoja bent trys pozicijos:
tie, kurie pasisako už dabartinę LRT valdymo struktūrą;
tie, kurie siūlo ją tobulinti (Valstybės kontrolė, dalis politikų ir žurnalistų);
tie, kurie kritiškai vertina LRT finansų ir valdymo atskaitomybę.

„Tylos minutės“ kampanija transliuojama kaip institucinis protestas, kuriame:
nepateikiamos skirtingos nuomonės,
neįsileidžiami kritiniai argumentai,
nepripažįstami valstybinio audito duomenys kaip teisėti viešojo valdymo vertinimai.

Tai reiškia, kad LRT naudoja eterį tik vienai pozicijai – savo pačios institucinei gynybai.
Tai prieštarauja įstatymo reikalavimui užtikrinti pažiūrų įvairovę. Jo 4 straipsnyje teigiama:
„LRT programose ir LRT interneto svetainėje neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms.“

Kadangi:
diskusijos dėl LRT tarybos, vadovų skyrimo tvarkos ir LRT atskaitomybės yra teisėkūros procesas,
LRT jam tiesiogiai daro įtaką,
ir tai daro ne informacijos pateikimo, o emocinės kampanijos forma, tokiu būdu susidaro situacija, kai LRT:
dalyvauja politiniame procese, kuria vienpusišką įspūdį, jog įstatymų leidėjo diskusijos yra „grėsmė žodžio laisvei“,
gali formuoti viešąją nuomonę, siekdama apsaugoti savo institucines privilegijas.

Tai atitinka vienašališkos politinės kampanijos požymius. Galimas faktų nepagrįstumo ir neišsamumo pažeidimas (4 straipsnio 1 dalis), nes LRT turi pareigą pateikti informaciją, kuri yra:
pagrįsta,
patikrinta,
išsami,
neužgožianti skirtingų politinių požiūrių.

„Tylos minutės“ naratyvas neatskleidžia:

kokiais konkrečiais teisės aktais ar sprendimais ribojama žodžio laisvė;
kokie galimi įstatymų projektai įveda cenzūrą arba kišimąsi į redakcinę liniją;
kaip Valstybės kontrolės pastabos dėl valdymo efektyvumo gali būti laikomos žurnalistikos suvaržymu;
kokie ekspertai laikosi kitokios nuomonės ir kodėl.

Tokiu būdu visuomenei neatskleidžiamas pilnas paveikslas, o pateikiama tendencinga informacija. Galimas LRT kaip visuomeninio transliuotojo mandato viršijimas

LRT įstatymas nesuteikia LRT:
teisės organizuoti protesto akcijų,
teisės politizuoti valdymo ginčų,
teisės atlikti institucinių spaudimo kampanijų.

LRT gali:
informuoti,
analizuoti,
pristatyti skirtingas pozicijas.

Tačiau negali:
tapti politinio proceso aktore,
naudotis eteriu savo pačios institucinei gynybai,
kurti viešųjų ryšių kampanijų prieš parlamentinę kontrolę.

„Tylos minutė“ potencialiai peržengia šią ribą.

Kai perversmininkai neskaito įstatymų, jais labai lengvai pasinaudoja gaujos, kurios nori toliau užvaldyti LRT!!!