Benas Lastauskas, kurį Tapinas kalbino savo eteryje kaip rašytoją ir kūrėją, savo viešame Facebook profilyje skelbė įrašus, kurie nereikalauja interpretacijos. Viename aprašoma ukrainietė moteris kaip sekso paslaugų teikėja su preciziškai išdėstytomis detalėmis ir kaina. Kitame, reaguodamas į viešą kritiką, pasiūlė Kaune ieškoti moters, kuri sutiktų jį apkaltinti smurtu artimoje aplinkoje, su pastaba, kad ji gali būti stambesnė. Trečiame viešai ir detaliai pasakoja apie lytinį aktą su moterimi, kurią lygina su Epšteino bylomis, ir tai pristato kaip humorą.

Visa tai yra viešai matoma. Visa tai surinko tūkstančius reakcijų. Niekas iš Laisvės TV aplinkos viešai nepasisakė.

Čia prasideda dvigubų standartų klausimas. Tos pačios žiniasklaidos aplinkos žmonės, kurie skambiai reaguoja į bet kokį konservatyvų naratyvą, kurie moko auditoriją apie pagarbą ir vertybinį nuoseklumą, patys tyli, kai jų rate esantis viešas žmogus publikuoja turinį, kurio bet kuriuo kitu atveju jie neleistų sau tylėti.

Lastauskas nėra atsitiktinis interneto vartotojas. Jis yra žmogus su patikrintu ženkleliu, dešimtimis tūkstančių sekėjų, Laisvės TV eteryje paviešintas kaip rašytojas ir kultūros balsas. Jo knyga išleista Laisvės Media Group leidyklos. Tai viešas asmuo, kurį viešai remia ir platina platforma, kuri save pozicionuoja kaip vertybinę.

Tada atsiranda kūrybos argumentas. Išgalvoti personažai. Literatūrinė raiška. Humoras. Lastauskas pats interviu aiškino, kad jo tekstai yra grožinė proza, personažai sudėlioti iš skirtingų žmonių, viskas išgalvota.

Gerai. Priimkime.

Tik tada šis argumentas turi galioti visiems. Ne selektyviai, ne pagal tai, kas jį naudoja. Tos pačios aplinkos žmonės nepraleido Baumilos, kai šis parašė, kad moterys rūko kamputyje, o vyrai perima viską. Vienas sakinys. Dvi dienos aiškinimųsi. Reikalavimai atsiprašyti.

Lastausko atveju: ukrainietė prostitutė su kainomis, pasiūlymas ieškoti moters apkaltinti jį smurtu su pastaba, kad ji gali būti stambesnė, detalus seksualinio akto aprašymas su Epšteino palyginimu kaip poanto. Ir tyla.

Kūrybos skydas veikia tik tada, kai jį laiko savas. Kai laiko kitas, tas pats skydas tampa agresijos įrodymu.

Ukrainos atveju tai įgauna papildomą dimensiją. Laisvės TV aktyviai pozicionuoja save kaip Ukrainos rėmėją. Kai vienas iš platformos veidų viešai publikuoja įrašą, kuriame ukrainietė moteris aprašoma kaip prostitutė su detalėmis ir kaina, ir platforma tyli, tai nėra kūrybos klausimas. Tai yra pozicija.

Tyla yra pozicija.

Galima nesutikti su konservatoriais, tautininkais ar bet kuriuo kitu viešu asmeniu. Galima juos kritikuoti, demaskuoti, nesutikti. Bet jeigu tuo pačiu metu savo rate leidžiama tai, kas kitame kontekste būtų vadinama moterų žeminimu ir ukrainiečių šaipymusi, tai nėra laisvės gynimas. Tai privilegija, apsirengusi laisvės drabužiais.

Klausimas Tapinui, Laisvės TV redakcijai ir visiems, kurie šią platformą remia finansiškai ir morališkai, yra paprastas: kokios yra jūsų vertybės ir ar jos galioja visiems vienodai?

Jei ne, tai bent jau būkite sąžiningi ir nustokite jas vadinti vertybėmis.