°C
      2026 02 13 Penktadienis

      Remigijus Žemaitaitis: Saldymo taktika subliuško, policija padėjo tašką

      Nuotrauka: Minfo koliažas

      Autorius: Remigijaus Žemaitaičio Facebook įrašas
      2026-02-12 21:00:00

      SKALDYMO TAKTIKA SUBLIUŠKO. POLICIJA PADĖJO TAŠKĄ

      Kai Kaune iš susitikimo buvo išprašyti jaunuoliai su plakatais, kilo triukšmas. Socialiniai tinklai užvirė, opoziciniai komentatoriai kalbėjo apie demokratijos žlugdymą, buvo piešiami scenarijai apie tariamą cenzūrą ir politinį spaudimą. Buvo bandoma sukurti vaizdą, kad valdžia bijo kritikos.


      Policijos departamentas dabar pasakė aiškiai: pareigūnai tarnybinio nusižengimo nepadarė. Taškas. Buvo įvertintos aplinkybės, peržiūrėta informacija, ir konstatuota, kad pažeidimų nėra. Taip, pripažinta, kad situacijoje galėjo būti daugiau teisinių niuansų įvertinimo, todėl parengtos rekomendacijos ateičiai. Bet esminis dalykas nesikeičia. Policija veikė ne iš politinių motyvų, o pagal tuo metu suprastas pareigas.

      Tai svarbu, nes visas naratyvas buvo statomas ant vieno tikslo – parodyti, kad susitikimai su rinkėjais esą slopina kritiką. Opozicijos dalis pasirinko taktiką ne diskutuoti, o provokuoti. Ateiti su plakatais, iš anksto surežisuoti konfliktą, o po to bandyti jį paversti politiniu skandalu.

      Tačiau ši taktika nepasiteisino.



      Viešas politinis renginys nėra anarchijos zona. Policija aiškiai pabrėžė, kad ji neturi teisės šalinti asmenų vien organizatorių prašymu, jei šie elgiasi teisėtai. Tai reiškia, kad viešosios tvarkos ribos yra apibrėžtos. Jeigu jos neperžengiamos, žmogus gali reikšti kritiką, net jei ji kam nors nepatogi. Bet jeigu situacija pereina į konfliktą, pareigūnai turi pareigą reaguoti.

      Bandymas pavaizduoti šį atvejį kaip sisteminį politinės opozicijos persekiojimą subliuško, kai institucinis vertinimas nepatvirtino pažeidimų. Vietoje „režimo represijų“ liko paprasta situacija, kurioje policija užtikrino tvarką.

      Svarbu ir platesnis kontekstas. Pastaraisiais mėnesiais akivaizdu, kad dalis politinių oponentų renkasi konfrontacijos taktiką viešuose susitikimuose. Ne argumentus, o emocinį spaudimą. Ne diskusiją, o provokaciją. Tikintis, kad konfliktas taps turiniu, o turinys – politiniu kapitalu.

      Tačiau rinkėjai mato skirtumą tarp klausimo ir provokacijos. Tarp kritikos ir demonstratyvaus trukdymo. Ir kai institucijos ramiai, be politinės retorikos, įvertina situaciją, bandymai dramatizuoti įvykius praranda svorį.



      Policijos išvados šiuo atveju reiškia daugiau nei vieną konkretų sprendimą. Jos reiškia, kad bandymas eskaluoti konfliktą ir sukurti „skaldomos visuomenės“ naratyvą nesuveikė taip, kaip tikėtasi. Vietoje to, viešai patvirtinta, kad pareigūnai veikė savo kompetencijos ribose.

      Šis epizodas parodė, kad emocinis skaldymas gali sukelti trumpalaikį šurmulį, bet jis nėra pakankamas pagrindas ilgalaikei politinei pergalei. Rinkėjams reikia argumentų, o ne inscenizuotų konfliktų.

      Skaityti komentarus