Tik priminsiu: jokiu būdu nesidalykite šia informacija, nes mūsų neapykantos skleidėjai jus apšauks „kremliniais“. Šios informacijos jums žinoti negalima. Dvaras panikoje, nes žmonės pradeda nebetikėti jų propaganda, o smagioji dalis ta, kad vatinukai iš dvaro savo spaudoje ją pateiks tik po kelių savaičių.

Daugelį kartų sakiau ir kartosiu dar daug kartų: tame pragare, kuriame dabar esame visi kartu su Ukraina, turėjome ir turime kuo greičiau iš jo išeiti. Laikas nėra mūsų sąjungininkas. Kuo ilgiau procesai trunka, tuo daugiau žmonių pavargsta ir tuo blogiau mums visiems.

Tai, kas dabar vyksta su Europos diplomatija, yra absoliučiai neįtikėtina. Sakyčiau, tai netgi yra Rusijos pergalė.

Jie sugebėjo taip suskaldyti valstybių lyderius, kad šie tarpusavyje nebegali normaliai bendrauti, vienas kitą mausto, o blogiausia yra tai, kad Europa, turinti daugiau kaip 450 milijonų gyventojų, neturi žmogaus, kuris galėtų normaliai kalbėtis su Rusija.

Nors, pabrėžiu, verslas eina pilnu pajėgumu, nes sankcijos apeinamos per aplinkui.

Tai, kad Europa kreipėsi į Braziliją dėl tarpininkavimo, parodo diplomatinės padėties silpnumą, o ne Europos karinės ar ekonominės galios stoką.

Dar įdomesnė šio fakto pusė yra ta, kad Brazilija gali gauti diplomatinės naudos iš karo, nes jos neutralumas suteikia jai prieigą prie abiejų stovyklų. Tuo tarpu Europa, pasirinkusi labai aiškią paramos Ukrainai poziciją, dalį savo tarpininkavimo galimybių Maskvoje prarado.

Ir čia yra gana svarbus paradoksas: kuo labiau Europa tampa viena iš konflikto politinių pusių, tuo sunkiau jai pačiai būti neutraliu tarpininku.

Todėl sakyčiau: taip, tai yra Europos diplomatinio silpnumo signalas, bet ne įrodymas, kad Europa apskritai yra silpna.

Tai labiau rodo ribotą jos diplomatinį manevringumą santykiuose su Rusija.

Ateis laikas, kai mes, europiečiai, norėdami spręsti savo valstybių problemas, kreipsimės į Kinijos, Brazilijos, Baltarusijos, Kazachstano, Indijos ir kitų valstybių lyderius, nes jie žais žaidimus, kurie bus naudingi jų pačių piliečiams.