Suskaldytą liaudį valdžiai patogiau valdyti, nukreipti, o prireikus, papilti žibalo ir sukurti viens kito valgymo fiestą. Kai kam tai smagus užsiėmimas - patampai už virvučių, emocijų ir gauni atitinkamą rezultatą.

Tie, kurie pasiduoda skaldymui ir priima iniciaciją save identifikuoti pagal "pasiūlytas" pažiūras, yra lengviausiai valdomi, nes labiau, nei žmoniškumą, jie vertina vėliavas ir etiketes. 

Aš atsisakiau tų etikečių, vėliavų ir stovyklų, kurios parodė bent menkiausią savęs iškėlimą prieš kitus. Atsisakiau tos "piliečio" kasdienybės, kai būtinai privalai kažko nekęsti, kad pateisintum save ir savo neklystantį požiūrį.

Aš nenaudoju tokių žeminančių epitetų, kaip "vatnikas", "užingridinis", vakseris, antivakseris ir pan., kai kalbu apie žmogų, o jei tenka bendrauti su žmonėmis, kurie vis dar paveikti, pastebiu, kad tiek vieni, tiek kiti yra apakinti ir nė nebando suvokti, kas išties darosi. Tai lyg programa - žmogaus nėra. 

Manau, kad stebėtojo pozicija leidžia įmatyti daugiau detalių, nei to, kuris pasirinkęs ir emociškai įsitraukęs. Dažnai dėl tokio savo požiūrio sulaukiu iš abiejų pusių kritikos ir įtarimų, mane net laiko priešu, spaudžiama, kad turėčiau pasirinkti pusę vieną iš dviejų, nes kitaip tokio matymo žmogui sudėtinga tave priskirti stalčiukui. 

Bet ar kada pagalvojot, kad yra žymiai daugiau pasirinkimų, nei pasiūlė valdžia? Kad galima matyti pasaulį, vieniems kitus be brukamų etikečių?

Gal jau gana leistis vadeliojamiems?

Šaltinis