Tarkim, Lietuva visiškai sustabdo tranzitą į Kaliningradą - nepaisydama susitarimo juodu ant balto pasirašyto gaunant nepriklausomybę.

Ką jie sako? Ne tyliai. Garsiai. Oficialiai. Viešai.

Pirma: yra siūlymas paskelbti, kad Lietuvos nepriklausomybė buvo „neteisėta“ ir valstybingumo pripažinimą… anuliuoti. Kas sektų toliau galima spėlioti. 

Antra: siūloma visiškai užblokuoti lietuviškų prekių judėjimą. Ne šiaip trukdyti. Ne apsunkinti. O nutraukti. Visoms rinkoms, į kurias patenkama tranzitu - Viso gero. Šalia pridėk latvius ir estus – kad būtų „solidaru“. Trijų valstybių tranzitas – ekonominis lavonas. 

Trečia: pilna geležinė uždanga. Ne metafora – tikra. Nulis ekonominių, nulis socialinių, nulis kultūrinių ryšių. Tai – durų trenksmas, po kurio lieka tik tyla. Elementaraus išsilavinimo neturintys aišku kliedės, kad niekas čia nepasikeistų. 

Ketvirta: kelio į savo žemę pasidarymas jėga. Jie tai jau yra darę. Ne kartą. Ir ne taip seniai. Ant sienos turėtume karinius veiksmus ir vaidintume, kad mes čia ne prie ko, mus užpuolė?

Ir ką gi praranda jie, ir ką Lietuva? Kiekvienas gali palyginti pagal savo ekonominį raštingumą. 

O čia dar ne viskas.

Pridėk prie viso to naujus mokesčius, kurie tik didės. Infliaciją, kurią čia bandoma piešti kaip „stabilią“, kai realus kasdienis krepšelis brangsta kaip ant steroidų. Kainas, kurių „nemato“ tik tie, kurie nemato nieko toliau nei savo sofa. Pridėk neapibrėžtumą – nes niekas nežino, ką valdžia dar iškrės.

Pridėk pastovią baimę, kuria šeriama visa šalis. Pridėk žiniasklaidą, kuri viena ranka šaukia „ramiai!“, o kita ranka skaldo visuomenę.
Ir tada pabandyk šaltai įvertinti pliusus ir minusus.

Verslai iš Lietuvos nebėga.
Verslai evakuojasi.