Tarkim, duoda man Zelenskis kas metus po 8k pinigų. Remia.

Tada aš toks geras, kad:
• duodu pinigų laidoms kurti ten Antanui, Andriui, Jonui, Petrui,
• duodu pinigų Marytei, Aldonai ir Zinaidai, kad performansus darytų,
• dar reikia pinigų Onutei ir Karaimui, nes jie ten gerus renginius daro,
• taip pat padalinu Zosei ir Pranui, nes tie gerai straipsnius rašo, moderniškai, vertybiškai,
• dar reikia įdarbinti pažįstamą Stasį, jis kažkada gerai dirbo, ir Romą, nes jis ten Jono pusbrolis,
• dar čia Antano žmona naują laidą sugalvojo – irgi duodu.

Gal ir viskas gerai būtų, bet kasmet tie patys ir visiems tiems patiems.
O vat atėjo kažkoks Tomas ir Jurgita su neblogomis laidomis, tai ne – jie konkurso nelaimi, bet užtat jų idėjas labai neblogai padaro Andrius ir Pranas.

Dar savo laidose Petras su Stasiu šneka apie Aurimą.
Bet Aurimo į laidą apsiginti kviesti nereikia. Kam? Jį ir taip galima apšnekėti.

Ir staiga pradėjo pūsti naujas vėjas, suklibėjo sostas.
Zelenskis sako: klausyk, reikia tave pakeisti.

Įsivaizduojate, kaip pradeda drebėti visi šitie pyragą besidalinantys?
Juk konkursus reikės realiai pradėti laimėti.
Juk vogti idėjų nebegalima bus.
Pusbroliai neteks darbo.

Ir pradeda visi choru rėkti, kaip jie praranda laisvą žodį.
Rėkia savo auditorijoms.
Kadangi auditorijos menko išsilavinimo, tai tiki, rėkia kartu.
Ir taip susikuria įspūdis, kad kažkur dings laisvas žodis.

Ne. Nedings.
Dings korupcija, manipuliacijos, savivalė.

Tad už laisvą žodį.
Už pagaliau laisvą LRT keičiant ten sostų įsikibusius. Griežtai. Dabar.