Gal dėl to, kad 4 metų vaikui vieni metai- ketvirtis gyvenimo? O 40- mečiui- tik du su puse procento? Greičiau dėl rutinos. 6.30 keltis, valytis dantis, šuo, kava, mašina, persirengimo būdelė, penkiaminutė, vizitacija, operacija, mašina, krautuvė, namai, šuo, lova. Dar kartais įsipainioja sporto arena. Meilužis/meilužė, knyga. Bet pamažu ir tai virsta rutina. Kol vieną dieną pamatai žilą plauką savo vaiko galvoje. Pats dar besijausdamas "jaunas". Rutina - mūsų laiko žudikas. Dar- vėluojantys draugai, kolegos. Dar telefonas.

Bet rutina- baisiausias. Kai tu rutinoje- smegenys neturi ką įrašinėti. Neturi įspūdžių. Prisiminimų. Todėl reikia kūrybiškumo. Nes taip ir atgulsi į skarbonkę rutiniškai. Su iki pusės pragrojusia kasete.

Ir kai atsisuki atgal, supranti- metus nepragyvenai, o prasukai. Prisimenat, sengalvėliai, kaip prasukinėdavom jaunystėje negražias dainas magnetogone? Tai va kažkaip taip. Šeštadienis. Linkiu kiekvienam padaryti kažką nerutininio. Kad ir Kulautuvoje praeikite taku nuo bažnyčios iki ex pašto. Mišku.

Gražaus savaitgalio. Nejunkit LRT ir TV3- nes jie - ne tik vynioja kasetę, bet dar ir supainioja juostelę.

Ne DI, parašiau iš savo galvos