Per pastaruosius kelerius metus apkeliavau ir pagyvenau virš 20 šalių. Ir niekur kitur nesusidūriau su tokia agresyvaus neišmanymo, intelektualinės arogancijos ir sunkiai suvokiamo bukumo koncentracija kaip Lietuvos viešojoje erdvėje.
Ir man nuoširdžiai įdomu kaip mes iki to nusiritome?
Ar toks debilumo lygis egzistavo visada, tiesiog socialiniai tinklai suteikė kiekvienam nieko nesuprantančiam idiotui tribūną?
O gal tris dešimtmečius trukęs politinis ir ideologinis smegenų plovimas išaugino ištisą kartą imbecilų, kurie svetimų minčių kartojimą laiko savarankišku mąstymu, o paklusnų pritariamąjį linkčiojimą - intelektu?
O gal yra ir trečias paaiškinimas, kurio visi nepastebime?
Nes dabar panašu, kad turime ištisą vištidę, kurioje vieni gaidžiai iš tribūnų išdidžiai gieda išmoktus tekstus, o tūkstančiai kitų gaidžių apačioje entuziastingai kudakuoja jiems pritardami. Kiekvienas įsitikinęs, kad dalyvauja aukšto lygio intelektualinėje diskusijoje.
Baisiausia tai, jog šios vištidės kudakavimas jau girdimas gerokai už Lietuvos sienų.
Net mūsų strateginės sąjungininkės JAV Pentagono pareigūnai jau ragina Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes pritildyti savo agresyvią politinę retoriką.
Paradoksalu, bet man, tikram kosmopolitui, vis dažniau darosi gėda prisipažinti, iš kur esu kilęs. Anksčiau Lietuvos vardą užsienyje juodino emigravę banditėliai. Dabar - agresyvūs valdininkėliai, save vadinantys politikais, ir jų demonstruojama tautinė neapykanta ir nužmogėjimas.
Klausimas paprastas - ar jūs nuoširdžiai tikite, kad dar įmanoma pakeisti šią kryptį ir kaip visuomenei išlipti iš šios intelektualinės duobės? Ar jau peržengėme ribą, nuo kurios kelias veda tik dar gilesnio bukumo link?
Skaityti komentarus