Mirčių skaičius Italijoje jau perkopė 4000. Vien per praeitą savaitę ligos atvejų padaugėjo 150 procentų, taigi sveikatos priežiūros institucijos rinko duomenis, kaip galėtų užkirsti kelią tolimesniam ligos plitimui. 

Dienraštis „La Stampa“ pranešė, jog ministro pirmininko  Giuseppe Conte vadovaujama vyriausybė svarsto, ar reikėtų pratęsti visos šalies mastu vykdomą griežtą karantiną ir balandžio mėnesį. Italijoje yra daugiau kaip 47 tūkst. patvirtintų ligos atvejų.

Naujas tyrimas galėtų padėti suprasti, kodėl Italijoje mirtingumas yra kur kas didesnis, nei kitose šalyse. Maždaug 8 procentai iš visų atvejų baigiasi mirtimi. 

Romoje esančiame institute buvo analizuojami mirusiųjų medicininiai įrašai. Ištyrus maždaug 18 procentų visų šalies atvejų paaiškėjo, kad tik trys pacientai arba 0,8% visų mirtimis pasibaigusių atvejų neturėjo jokios ankstesnės patologijos. Beveik pusė aukų sirgo bent trimis lėtinėmis ligomis, o maždaug ketvirtadalis sirgo viena arba dvejomis ligomis. 

Daugiau kaip 75 procentai skundėsi aukštu kraujospūdžiu, 35 procentai sirgo cukriniu diabetu, trečdalis sirgo širdies ligomis. 

Mirusiųjų nuo koronaviruso amžiaus vidurkis Italijoje yra 79,5 metai. Pavyzdžiui, kovo 17-ąją Italijoje nuo šios ligos mirė 17 žmonių, priklausančių amžiaus grupei iki 50-ies. Visos aukos, jaunesnės nei 40 metų, buvo vyrai, turintys rimtų sveikatos sutrikimų.

Antradienį paskelbti duomenys rodo susirgusiųjų skaičiaus augimo sulėtėjimą -  12,6 proc., Tačiau atskiras tyrimas rodo, kad Italija galėtų neįvertinti tikrojo atvejų skaičiaus tikrindama tik simptomus turinčius pacientus.

Dienraštis  „Il Sole 24 Ore“ teigia, jog  „GIMBE” fondo duomenimis, apie 100 000 italų užsikrėtė šiuo virusu. Tai priartintų šalies mirštamumą prie pasaulio vidurkio - maždaug 2%.