Dėl Lenkijos įvykių faktų nerašysiu, visi kas norit, sužinot. Ir politinių vertinimų taip pat – tai buvusios ir esamos valdžios susirėmimas dėl KT kontrolės. Dabar man įdomu, dėl kokių KT sprendimų konkrečiai kaunamasi, kokia yra teisinė to susirėmimo situacija ir kaip tai vadinasi politikoje.
Pagal Lenkijos Konstitucijos 194 straipsnio 2 dalį, KT pirmininką skiria Respublikos prezidentas iš kandidatų, kuriuos pateikia visuotinis KT teisėjų susirinkimas. Nei Seimas, nei pavienis teisėjas negali savarankiškai paskirti KT pirmininko.
Ar buvo visuotinis KT teisėjų susirinkimas? Ne. Ar naują KT pirmininką paskyrė prezidentas? Ne. Tai kas priėmė sprendimą dėl KT pirmininko?
KT pirmininką "nušalino" Anna Korwin-Piotrowska. Kas ji tokia ir kokiu pagrindu? Ji yra Seimo išrinkta KT nare, bet pagal įstatymą nedavusi priesaikos Prezidentui, todėl negali vykdyti KT nario pareigų ir neturi teisės priiminėti absoliučiai jokių sprendimų.
Ir šita boba, net neturinti KT nario įgaliojimų veikti, vienašališkai, t.y. be KT narių susirinkimo, pati viena pasirašo sprendimą dėl KT pirmininko ir jo pavaduotojo nušalinimo.
O tada, kadangi KT "nebeturi pirmininko", pati viena nusprendžia ir pareiškia "perimanti vadovavimą" KT. Nors pati dar nėra net pilnateisė KT narė, o KT pirmininką gali skirti tik prezidentas.
Kuo ji "pagrindžia" savo "sprendimą"?
– Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymo 130 straipsniu, kuris leidžia tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis nedelsiant laikinai nušalinti teisėją. Tačiau Konstitucinis tribunolas nėra bendrosios kompetencijos teismas ir KT teisėjo nušalinimui, juolab kito KT teisėjo vienasmeniniu sprendimu Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos negali būti taikomas. O jei ir bandoma įrodyti, kad galėtų, tai KT [pirmininką pagal tą įstatymą turėtų nušalinti Teisingumo ministras, o ne kitas KT narys be įgaliojimų.
– KT organizavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, kuri numato pirmininko pavadavimą, kai neįmanoma įgalioti pavaduotojo ar kito teisėjo, bet tai yra pavaduotojo skirimo, o visiškai ne pirmininko nušalinimo norma.
Taigi, žmogus, net nesantis pilnateisiu KT nariu ir negalintis priimti jokių sprendimų, pats vienas "nusprendžia" nušalinti KT pirmininką, kurį paskyrė Prezidentas, remdamasis įstatymais, kuriuose KT pirmininko nušalinimas nenumatytas, ir pats save paskelbia KT pirmininku, nors nėra einančiu pareigas KT nariu ir pirmininką gali skirti tik Prezidentas. Kas tai?
Tai nėra valstybės perversmas tiesiogine prasme, nes valstybės perversmas yra visos politinės valdžios, visų valstybės institucijų užgrobimas jėga. Šiuo konkrečiu atveju valstybės perversmas būtų prezidento nušalinimas jėga. Tai, kas pradėta, yra neteisėtas teisminės valdžios organo užgrobimas, todėl tai galima vadinti konstitucinio perversmo bandymu.
Bet esmė ne pavadinimuose, o kodėl tai daroma. Nereikia daug proto suvokti, ką tuo veiksmu siekiama padaryti. KT negali leisti jokių įstatymų, bet gali įstatymą ar prezidento aktą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl tereikia pažiūrėti, kokiems įstatymams prastumti reikia pakeisti KT ir pamatysim dėl ko tai daroma.
Prieš mėnesį iki konstitucinio perversmo bandymo, 2026 m. rugsėjo 22 d. Tuskas pasirašė potvarkį Nr. 57, kuriuo įsteigė specialią vyriausybinę darbo grupę ankstesnių teismų ir tribunolų sprendimams nagrinėti. Rengiama maždaug 50 bylų programa atnaujintam KT, įskaitant galimybę kitame teisiniame kontekste iš naujo kelti klausimus, dėl kurių KT jau yra pasisakęs.
Jos užduotis – analizuoti teismų ir tribunolų sprendimų sistemines pasekmes, įskaitant tris sritis, tarp kurių trečioji yra Lenkijos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai. Tai tiesiogiai apima klausimus dėl Lenkijos įsipareigojimų Europos Sąjungai.
Lenkijos Konstitucinis Tribunolas turėjo ir tebeturi didelę reikšmę blokuojant Europos Sąjungos teisės įgyvendinimą Lenkijoje, kai ES institucijų reikalavimai susikerta su Lenkijos Konstitucijos aiškinimu.
Taigi, tarp tų KT sprendimų, kuriuos norima "nagrinėti", neabejotinai yra ir KT sprendimai, kuriais Europos Komisijos sprendimai buvo pripažinti neatitinkančiais Lenkijos konstitucijos, grindžiant Lenkijos Konstitucijos viršenybe nacionalinėje teisės sistemoje, valstybės suverenitetu ir ribotu kompetencijų perdavimu ES. Dėl to buvo įšaldytos Lenkijai skirtos europinės lėšos 136,3 mlrd. €.
2024 m. Tusko dauguma priėmė du įstatymus, turėjusius pertvarkyti KT ir užtikrinti jo liberaliosios koalicijos kontrolę KT. Be to, vadinamoji Tusko reforma numato ir teismų bei prokuratūros pertvarką, kas neabejotinai reikštų ir sau lojalių teisėjų bei prokurorų korpuso formavimą visoje šalyje.
2025 m. liepos 29 d. KT pripažino dalį reformos nuostatų prieštaraujančiomis Konstitucijai. Todėl Tusko koalicijai KT sudėtis reikšminga ne tik dėl jo paties pertvarkymo. Tas pats KT turi įgaliojimus tikrinti ir kitų teismų sistemos reformų konstitucingumą, todėl ginčas dėl jo sudėties gali paveikti visą reformos sumanymą.
Pagal Konstitucijos 190 straipsnį KT jau priimti sprendimai yra galutiniai ir nauja KT sudėtis negali jų pakeisti. Tačiau čia žaidimas jau būtų paprastas – tos pačios reikalingos nuostatos būtų įtvirtintos jau kitais įstatymais, dėl kurių ginčo KT nebuvo ir Tuskui viskas būtų OK. Todėl ir pradėtas šis KT keitimas.
Dėl ko žaidžiama jau aišku – dėl visos teismų sistemos perėmimo Tusko kontrolei ir užpildymo savo žmonėmis bei sudarymo tokios KT sudėties, kuri neblokuotų Europos Sąjungos institucijų sprendimų, neatitinkančių Lenkijos Konstitucijos.
Paprasčiau tariant, tai Briuselio lojalistų valdžios įtvirtinimo visoje šalyje ir Lenkijos Respublikos Konstitucijos viršenybės, t.y. valstybės suvereniteto klausimas. Biurokratinės ES konstrukcija byra ir biurokratai nori išsaugoti įtakos zonas. Natūrali gynyba puolant.
Skaityti komentarus