1. Karas kaip priemonė sunaudoti perteklinius resursus

Visuomenė, turinti pertekliaus, tampa pavojinga valdžiai, nes žmonės galėtų reikalauti laisvės ir teisingumo.
Todėl karas sunaudoja viską, kas sukurta – energiją, metalą, darbo jėgą – ir neleidžia žmonėms praturtėti ar ilsėtis.
„Tik karas sugeba sunaikinti pertekliaus produktus ir kartu išlaikyti hierarchinę struktūrą.“

2. Karas palaiko socialinę hierarchiją

Nuolatinė karo būsena reiškia nuolatinę „nepaprastąją padėtį“.
Tada žmonės:
nesiskundžia savo skurdu, nes „viskas aukojama Tėvynei“;
nesuvokia, kad valdžia juos išnaudoja;
tampa lengviau valdomi per baimę ir propagandą.
„Karo tikslas – išlaikyti visuomenės struktūrą nepakitusią.“

3. Karas yra prieš visus, bet kartu prieš nieką

Knygoje aprašyta, kad pasaulis padalytas į tris supervalstybes – Okeaniją, Euraziją ir Rytaziją.
Jos nuolat keičia, su kuo kariauja, bet visada lieka kare.
Tai reiškia, kad karas yra amžinas, nes jis būtinas sistemai pačiai, o ne pergalei pasiekti.

4. Tikras priešas – ne kita valstybė, o savo tauta

Kiekviena supervalstybė nekariauja tam, kad pavergtų kitą, o kad kontroliuotų savo gyventojus.
Todėl karas vyksta išoriškai, bet tikrasis frontas – viduje.

„Kiekviena valstybė kariauja su savo piliečiais, bet šitai vadina kova su priešu.“

UA spauda: "Свинарчуки" Зеленского. Как друзья президента разворовывали страну во время войны

Aplink Volodymyr Zelenskyy susiformavo draugų, verslo partnerių ir politinių ryšių tinklas, kuris karo sąlygomis išnaudojo valstybės resursus.
Reikšmingas pavyzdys – verslininkas Timur Mindich, kuriam priklausė butai prestižiniame Kijevo name, o operacija Midas atskleidė slaptus įrašus apie jo veiklą statybų sektoriuje kartu su buvusiu vicepremjeru Oleksiy Chernyshov. 

Taip pat išsamiai aprašomi santykiai tarp Prezidentūros, antikorupcinių institucijų – National Anti‑Corruption Bureau of Ukraine (NABU) ir Specialized Anti‑Corruption Prosecutor's Office (SAP), – kuriose teigiama, kad draugų tinklas turėjo įtakos teisėkūrai, tyrimams ir institucijų raidai.
Straipsnyje pateikiama išvada: nors karo metu valstybės resursai turėtų būti naudojami gynybai ir viešajam labui, faktai rodo sisteminį draugų verslo ir politinės galios susipynimą bei masyvų valstybės lėšų iššvaistymą.