Trišalis trijų Astanos taikos proceso valstybių garantų – Irano, Rusijos ir Turkijos – vadovų susitikimas Teherane aiškiai parodo regioninių ir tarpregioninių veikėjų politinį svorį, susijusį su nauja Vakarų Azijos saugumo architektūra. Jis įvyko praėjus vos kelioms dienoms po pirmojo JAV prezidento Joe Bideno vizito šiame regione.
Izraelio laikraštis „Haaretz“ savo analizėje netgi rašė, kad „Aukščiausiasis Irano vadovas nuspręs, ar J. Bideno kelionė į Artimuosius Rytus bus sėkminga“.
Nors J. Bidenas sakė šešių Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) šalių – Saudo Arabijos, Kataro, Bahreino, Kuveito, Omano ir Jungtinių Arabų Emyratų – bei Jordanijos, Egipto ir Irako lyderiams per viršūnių susitikimą Saudo Arabijos mieste Džidoje, kad Jungtinės Valstijos „nepasitrauks“ iš Artimųjų Rytų ir nepaliks vakuumo, kurį užpildytų Rusija, Kinija ar Iranas, regione beveik nėra nė vieno, kuris priimtų tokią retoriką kaip tiesą.
Persijos įlankos regiono arabų valstybės ir Vakarų Azijos veikėjai atidžiai stebi įvykius Afganistane ir Ukrainoje bei amerikiečių elgesį su jomis.
Tai paaiškina, kodėl regioniniai veikėjai nori palaikyti gerus santykius su Rusija ir Kinija.
Akivaizdu, kad Teheranas ir jo partneriai pasiekė reikšmingų laimėjimų prieš Vašingtoną septintajame Astanos taikos derybų Sirijos viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo Rusijos ir Turkijos prezidentai. Sirija yra aiškus šio aljanso pergalės prieš JAV ir jų Vakarų sąjungininkus pavyzdys, o Rusijos, Irano ir Sirijos iniciatyva dabar nustato kelią, kuriuo Damasko vyriausybė turėtų žengti.
Sirijos konfliktas yra vienas sėkmingiausių Irano ir Rusijos bendradarbiavimo modelių užsienio politikos požiūriu. Didelė krizė Sirijoje sukėlė Rusijos pareigūnų supratimą, kad Maskva turėtų teikti didelę reikšmę Teherano požiūriui į įvykius Artimuosiuose Rytuose.
2011 m. kovą prasidėjus Sirijos karui, Teheranui iš pradžių buvo sunku priimti esminius sprendimus, tačiau Islamo Respublika po trumpo laiko pasiruošė padidinti savo strateginę vertę regione.
Savo ruožtu Rusija iš pradžių laikėsi abejingos pozicijos, o Vakarų pažiūrų ir spaudimo įtakoje net svarstė dabartinio prezidento Basharo al Assado nuvertimą, siekdama išgelbėti Siriją.
Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas savo knygoje „The Levant Morning“ rašė, kad tai jis pradėjo derybas su Rusijos valdžia dėl pastarosios įsitraukimo į Siriją. H. Amiras-Abdollahianas toliau citavo tuometinį Rusijos ambasadorių Irane, sakydamas, kad derybos dėl Sirijos veikė kaip katalizatorius skatinant dvišalius diplomatinius santykius tarp Maskvos ir Teherano ir atvėrė naują abipusio bendradarbiavimo skyrių.
Aukščiausias Irano diplomatas taip pat užsiminė apie Rusijos saugumo pareigūno komentarus, kad Maskva pagaliau padarė išvadą, jog iraniečiai daugelį metų tvirtai remia savo sąjungininkus regione. „Išnagrinėję Irano elgesį Afganistane, Irake, Libane ir Palestinoje, padarėme išvadą, kad Basharas al Assadas liks savo poste, o Teheranas galiausiai pasieks savo tikslą“, – pažymėjo Rusijos pareigūnas.
Pagrindinė Astanos proceso darbotvarkė yra „paramos Sirijos teritoriniam vientisumui teikimas ir apsauga“, „kova su terorizmu“ ir „paramos paliauboms teikimas“. Pastarosiomis savaitėmis svarbiausios spėlionės ir naujienos šiuo klausimu buvo Turkijos operacijos prieš kurdus Šiaurės Sirijoje perspektyva, kai kurios spėlionės dėl Rusijos karinių pajėgų Sirijoje mažinimo ir tuo pačiu pasipriešinimo ašies svorio padidėjimo bei precedento neturinti įtampa Maskvos ir Tel Avivo santykiuose. Tačiau galima tikėtis, kad Vladimiras Putinas surengs svarbius susitikimus su aukštais Irano pareigūnais, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalių karinio bendradarbiavimo aspektai Baltuosiuose rūmuose sukėlė susirūpinimą ir pyktį.
Net „The Washington Free Beacon“ svetainė, susijusi su JAV neokonservatorių judėjimu, paskelbė, kad Iranas, Rusija ir Kinija rugpjūčio viduryje Venesuelojej surengs trišales karines pratybas: „Šios karo pratybos yra vienas ryškiausių ženklų formuojant prieš JAV nukreiptą Lotynų Amerikos koaliciją.“
Teheranas ir Maskva žvelgia į plačią bendrų interesų sritį, kuri yra varomoji jėga įvesti šalis į išskirtinio lygio politinius, ekonominius ir saugumo santykius. Iraną ir Rusiją vienija bendras požiūris dėl sankcijų, kurias JAV taikė abiem šalims, Irano branduolinio susitarimo, dabartinės tvarkos revizionizmo ir tarptautinio vienašališkumo. Ši bendra perspektyva atveria kelią šalių bendradarbiavimui. Šios sritys yra tokios svarbios Kremliui, kad V. Putinas per pastaruosius šešis mėnesius tris kartus susitiko su Irano prezidentu Maskvoje, Ašchabade ir Teherane.
Maskva pritaria Irano narystei Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje ir BRICS.
Per pastarąjį mėnesį Centrinės Azijos šalių, įskaitant Tadžikistaną, Kazachstaną ir Turkmėnistaną, vadovai keliavo į Iraną ir pasirašė daug dvišalių susitarimų.
Tai yra faktai, įrodantys, kad Rusija laiko Iraną ypatingu ir siekia įtvirtinti bei sustiprinti Irano pozicijas regione. Tai susiję su pasaulio tvarkos perėjimu iš Atlanto į Ramųjį vandenyną. Maskvos požiūriu, susirūpinimą kelia Turkijos ir Azerbaidžano vaidmuo, galintis Kaukazą paversti NATO teritorija.
Skaityti komentarus