Vokietija jau nebėra Europos ekonomikos garvežys. Vis prastėja šios šalies ekonomikos rodikliai. Nuo mūsų tai slepiama, tačiau Vokietijoje ypač suvaržyta žodžio laisvė, už patriotinę mintį ten nesunkiai gali išmesti iš darbo. Štai kodėl A.Merkel, faktiškai ES vadovė, neturi žalio supratimo kodėl byra Europos Sąjunga. Jos supratimu, tai neįmanoma: britams visi žiniasklaidos kanalai kelis mėnesius skalbė smegenis, kad išstojus iš ES jų laukia pražūtis; Obama sakė, kad likę be ES britai bus paskutinėje eilėje prekiauti su amerikiečiais; visos tarptautinės institucijos iš anksto įspėjo, kad išstojus jokios pagalbos gali nesitikėti. Nepaisant visko, 52 proc. britų pasisakė už išstojimą, o po dviejų su puse metų savo pasiryžimą sutvirtino išrinkdami į parlamentą brexitininkus 60 proc. dauguma.
Merkel galvoje netelpa kaip taip gali būti. Jai reikalus mėgino paaiškinti N.Farage‘as, M.Salvini, V.Orbanas, tačiau leftistai buvo apsisprendę apipylinėti juos purvais ir aiškinti, kad jų laikas jau praėjęs. Todėl dabar A.Merkel atsidūrusi padėtyje, į kurią prieš savo pabaigą patenka diktatoriai – ji gyvena saviapgaulės burbule ir visiškai nesiorientuoja kas vyksta. Štai kodėl visų, kurie liks jos pusėje, laukia skaudus atsitrenkimas į uolas.
Pastebėsiu, kad jau kuris laikas mūsų vietiniai kukservatoriai nustojo vartoti „kraštutinės dešinės“, „radikalų“ ir t.t. klišes. Tai įvyko iš karto po to, kai tokia retorika baigėsi Vokietijoje. Vadinasi, anūkas tik kopijuoja tai, kad daro krikščionys demokratai Vokietijoje. O ten valdžia atsidūrusi sumaištyje, nes koalicija su socialdemokratais visiškai neveiksminga – jie sutaria todėl dėl to, kad reikia padaryti, kad Alternatyva Vokietijai nė už ką nepatektų į valdžią.
Taigi dabar A.Merkel laužo galvą kodėl ES atsidūrė krizėje, ar Brexit nereiškia visos ES pabaigos, o svarbiausia – ką daryti? Ji neturi žalio supratimo.
Prancūzijoje padėtis leftistams dar liūdnesnė. Ten prezidento palaikymo reitingas nusirito iki vos 24 proc. (galite įsivaizduoti, kad tik tiek žmonių palaikytų G.Nausėdą?). Jau daugiau kaip metai nesibaigia masiniai protestai – iš pradžių dėl naujų mokesčių klimatui gelbėti, po to dėl pensijos amžiaus ilginimo, kitų priežasčių. Tiek laiko nerimstant piliečiams, E.Macrono valdymas tapo paralyžiuotas – jis bijo žengti bet kokį nors kiek drąsesnį žingsnį.
Vakar E.Macronas lankėsi teatre. Į teatrą įsiveržė kelios dešimtys protestuotojų, apsaugai teko patyliukais išlydėti prezidentą pro galines duris. Ar reikia dar ryškesnio liudijimo kokioje padėtyje atsidūrusi leftistų valdžia Vakarų Europoje?
Ispanijoje leftistai dar pakankamai stiprūs, tačiau kaip ir Kanadoje jų užsibuvimas valdžioje skatina separatistinius judėjimus (baskų ir katalonų). Todėl valdantieji ir ten sėdi pabrukę uodegą. Italijoje laukiama Mateo Salvini sugrąžinimo – šis kelis mėnesius buvo šalies vidaus reikalų ministras ir buvo veiksmingai užsukęs nelegalios migracijos kranelius. Po to leftistai jį išmetė iš valdžios ir sudarė tarpusavyje nesuderinamų partijų koaliciją (kaip Vokietijoje), tačiau tik laiko klausimas kada Salvini grįš ir nušluos juos nuo valdžios.
Tuo tarpu eurokratai Briuselyje priėmė direktyvą kurui branginti ir taip „gelbėti klimatą“. Vokietijoje, Nyderlanduose ir Airijoje plykstelėjo ūkininkų protestai.Priminsiu, kad nuo to užsiplieskė ir geltonųjų liemenių protestas Prancūzijoje, kuris ir po metų vis dar nėra užgesintas. Taigi A.Merkel iš tiesų yra ko sunerimti. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, ji gyvena saviapgaulės burbule ir teisingų sprendimų iš jos galite nelaukti.
Visa Vakarų Europa slenka į sisteminę krizę. Leftistų valdžia – chaosas ir neviltis. Kaip sakė D.Prageris, visa, prie ko leftistai prisiliečia, pavirsta pelenais. Štai kodėl Lietuvai gresia didžiulis pavojus, jeigu patikėsime žiniasklaidos melais ir išrinksime į valdžią tuos dergėjus. Jeigu norite padėti šaliai išvengti to scenarijaus, klausykite ką šneka antileftistiniai komentuotojai kitose šalyse ir dalinkitės jų naujienomis bei įžvalgomis.
Skaityti komentarus