Prieš šimtmetį Suvalkų koridorius – 65 km ilgio lygumų ruožas – skyrė Veimaro Respubliką ir Rytprūsius, o tarp jų buvo laisvasis miestas Dancigas (dabar – Gdanskas). Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių sostinė Kionigsbergas (anksčiau – prūsų Tvanksta, Karaliaučius) buvo aneksuota Sovietų Sąjungos ir pervadinta revoliucionieriaus vardu į Kaliningradą. Dabar Suvalkų ruožas yra tarp Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities.

Praėjusią savaitę Rusijos ir Baltarusijos prezidentams susitarimu priartėjus prie bendro politinio aljanso, Suvalkų koridorius iš nereikšmingo ruožo gali tapti nauju geopolitinės įtampos šaltiniu: juk tai vienintelis sausumos kelias tarp Baltijos valstybių ir kitų ES respublikų.

Europos istorija moko, kad tokie koridoriai – pavojingas dalykas, ypač po to, kai Vladimiras Putinas paskelbė, kad Vakarai rengė karinį perversmą Baltarusijoje. Prieš teritorijų užėmimą neretai pasitaiko panašūs pareiškimai. Hitlerio įsiveržimas į Lenkiją pradėtas po tariamo lenkų įvykdyto vokiečių Gleivico radijo stoties užpuolimo.

Įtampa tarp Baltarusijos ir Lenkijos auga. Neseniai Baltarusijos Bresto mieste suimti lenkų bendruomenės nariai. Lenkija apkaltino Baltarusiją persekiojant lenkų mažumą. Baltarusija kaltina Lenkiją slepiant į ją pabėgusius išdavikus.

V. Putinui ir Aleksandrui Lukašenkai sutarus palaipsniui artėti prie politinės sąjungos, prisiminta Kryymo aneksija: prieš ją 2014 metais Sevastopolio miesto taryba apkaltino Ukrainą teroristiniu sąmokslu, tuomet dauguma Krymo gyventojų balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos.

2018 metais savo straipsnyje apie Suvalkų koridorių buvęs JAV armijos Europoje vadovas Benas Hodgesas sakė, kad šiame žemės ruože gintis būtų sunku, nes per jį eina vos du keliai ir vienas geležinkelis, taigi Rusijai nebūtų sunku atkirsti Baltijos valstybes. Būtų naivu manymu, kad tokiu atveju pagal 5-ąjį NATO straipsnį („Kolektyvinė gynyba“) Vokietija pultų Rusiją, net jei ji jau būtų įsiveržusi į Baltijos valstybes. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris yra sakęs, kad Vokietija skolinga Rusijai naftotekį „Nord Stream 2“ dėl savo nuodėmių Antrojo pasaulinio karo metu. NATO manevrus Suvalkų koridoriuje jis pavadino ginklų žvanginimu.

B. Hodgesas siūlo tokią strategiją: nelaukti, kol Rusija ims veikti, o užkardyti jos galimus veiksmus, taigi didinti NATO pajėgas regione. Visgi ir ši strategija atsiremia į 5-ąjį NATO straipsnį.

Tai žino ir V. Putinas, kuris sumanė ilgalaikę strategiją, o jos dalimi yra ir politinis aljansas su Baltarusija. Aljansas vargu ar atsiras anksčiau nei po kelerių metųV. Putinui rūpi Rusijos sienų saugumas, kitaip tariant, ES ir NATO susilpninimas.

Šaltinis

https://inosmi.ru/politic/20210430/249660877.html