°C
      2019 10 21 Pirmadienis

      Honkonge prasidedant naujai demonstracijai, protestuotojai nusitaikė į Kinijos stotį

      Nuotrauka: AFP nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2019-07-07 13:00:00

      Aktyvistams bandant išlaikyti spaudimą prokiniškiems Honkongo lyderiams, tūkstančiai antivyriausybinių protestuotojų sekmadienį pradėjo demonstraciją, kuri baigsis prie prieštaringai vertinamos traukinių stoties, siejančios Honkongą su pagrindine Kinijos teritorijos dalimi.

      Tai pirmas didelis protestas po beprecedenčių pirmadienio įvykių, kai protestuotojai, daugiausia kaukėtas jaunimas, įsiveržė į parlamentą, dar labiau padidinę krizę šiame tarptautiniame finansų centre.

      Jau mėnesį Honkonge rengiamas didžiules demonstracijas ir kelis smurtinės konfrontacijos su policija incidentus išprovokavo įstatymo projektas, pagal kurį įtariamieji būtų išduodami į pagrindinę Kinijos teritorijos dalį teisti.

      Dėl itin priešiškos reakcijos įstatymo projektas buvo atidėtas, bet tai nenumalšino visuomenės pykčio, kuris virto platesniu judėjimu už demokratines reformas ir laisvių ribojimo pusiau autonominiame mieste sustabdymą.

      Tūkstančiai žmonių sekmadienį po pietų susirinko demonstracijos pradžios vietoje viename Cim Ša Cujaus rajono parkų prie uosto, kur lankosi daug kinų turistų.

      Organizatoriai demonstraciją vadina proga paaiškinti kinams iš pagrindinės šalies teritorijos dalies, ko siekia šis protestų judėjimas.

      Kinijoje, kur naujienos ir informacija labai cenzūruojamos, Honkongo protestai vaizduojami pirmiausia kaip smurtinis, užsienio finansuojamas sąmokslas destabilizuoti tėvynę, o ne kaip masinis liaudies judėjimas prieš vis didėjantį Pekino šešėlį.

      Protestuotojai reikalauja visiškai atsisakyti minėto įstatymo projekto, atlikti nepriklausomą tyrimą dėl policijos sprendimo naudoti ašarines dujas ir gumines kulkas, amnestijos areštuotiems asmenims ir nerinktos miesto lyderės Carrie Lam (Keri Lam) atsistatydinimo.

      Pekinas visiškai remia C. Lam ir ragina Honkongo policiją persekioti visus, dalyvavusius įsiveržime į parlamentą ir kituose susirėmimuose.

      Saugumo barjerai

      Sekmadienio protestas turi pasibaigti Vakarų Kaulūne, neseniai atidarytoje ir daug milijardų dolerių atsiėjusioje stotyje, susiejančioje Honkongą su Kinijos greitųjų traukinių tinklu.

      Policija praktiškai uždarė stotį, nes baiminamasi tolesnių susirėmimų, nors protestų organizatoriai žada, kad mitingas bus taikus.

      Aplink stotį pastatyti vandens pripildyti saugumo barjerai, į vidų įleidžiami tik tie, kas jau anksčiau įsigijo bilietus. Sekmadienį po pietų bilietų pardavimas buvo sustabdytas, atidaryti tik du įėjimai.

      Ši stotis prieštaringai vertinama todėl, kad jos imigracijos ir muitinės zonose bei platformose veikia Kinijos įstatymai, nors Vakarų Kaulūnas yra toli nuo sienos.

      Kritikai sako, kad taip vis kategoriškesniam Pekinui buvo atiduota miesto teritorijos dalis.

      Honkongo politikas Ventusas Lau Wing-hongas (Ventusas Lau Vinghongas), vienas mitingo organizatorių, sakė, kad bus „protestuojama taikiai, racionaliai ir elegantiškai“. Jis pridūrė, kad nenorima užimti stoties.

      Policija išdavė leidimą mitingui, bet ragino protestuotojus mitinguoti taikiai ir pažymėjo, kad socialinėje žiniasklaidoje buvo raginimų žmonėms „dalyvauti nebendradarbiavimo judėjimuose, kurie apima įvairius neteisėtus veiksmus, tokius kaip policijos pareigūnų provokavimas ar veržimasis į pastatus“.

      Pagal Honkongo Pagrindinį įstatymą Kinijos nacionaliniai įstatymai mieste netaikomi, išskyrus kai kurias sritis, tarp jų – gynybą.

      Honkongas taip pat turi teisių, neregėtų pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje, įskaitant žodžio laisvę, kurias gina susitarimas, sudarytas prieš tai, kai Didžioji Britanija 1997 metais sugrąžino miestą Kinijai.

      Tačiau Honkonge vis labiau nuogąstaujama, kad šios laisvės pradedamos riboti.

      Tarp svarbių pastarojo meto momentų kritikai mini knygų pardavėjų disidentų sulaikymą pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje, garsių politikų diskvalifikavimą, vieno žurnalisto ištrėmimą de facto ir protestų už demokratiją lyderių kalinimą.

      Valdžia taip pat nepaisė raginimų miesto lyderį rinkti tiesioginiais rinkimais.

      2014 metais 79 dienas trukusiu svarbių miesto sankryžų užėmimu raginant balsavimo teisę suteikti visiems nebuvo laimėta jokių Pekino nuolaidų.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus