Mums Šv. Velykos siejasi su kiaušinių marginimu, šventomis mišiomis, vaikams – su šokoladiniais zuikiais ir šokoladiniais kiaušiniais. Turime įvairių tradicijų ir žaidimų, susijusių su kiaušinių daužymu, ridenimu, įvairių receptų, perduodamų karta iš kartos. Tačiau kokios yra Velykų tradicijos skirtingose šalyse?
Italijoje, Florencijoje - vietiniai gyventojai švenčia 350 metų senumo Velykų tradiciją, žinomą kaip Scoppio del Carro, arba „vežimo sprogimas“. Puošnus fejerverkų pilnas vežimas yra vežamas miesto gatvėmis, jš lydintys asmenys visuomet apsirengia spalvotais XV amžiaus kostiumais. Florencijos arkivyskupas per Velykų mišias uždega saugiklį, kuris veda į lauką ir uždega visą fejerverkų vežimą. Ši sena tradicija yra skirta užtikrinti gerą ir gausų derlių.
Suomijoje - vaikai apsirengia kaip raganos, išsipaišo veidus ir skaromis dengiasi veidus, taip pat prisirenka gluosnių šakelių ir pasidaro iš jų įvairius ryšulius, dar papuošdami įvairiomis plunksnomis ir gatvėse vaikšto prašydami šokoladinių kiaušinių. Tokia tradicija labai primena pas mus švenčiamas užgavėnes. Dar kai kuriose vakarų Suomijos vietose žmonės liepsnoja laužus Velykų sekmadienį - šiaurietiška tradicija, kilusi iš įsitikinimo, kad liepsnos atitraukia raganas, skraidančias ant šluotų tarp Didžiojo penktadienio ir Velykų sekmadienio.
Lenkijoje – neįprasta vandens laistymosi tradicija. Vandens liejimas vienas ant kito yra lenkų Velykų tradicija, vadinama „Śmigus-dyngus“. Velykų pirmadienį berniukai bando aplieti kitus žmones su kibirais vandens, purkštuvais ar bet kuo, ką gali paimti į rankas. Legenda sako, kad permirkusios mergaitės per metus susituokia. Vadinama „atgaivinimo“ tradicija atsirado iš Lenkijos princo Mieszko krikšto per Velykų pirmadienį 966 m. po Kr.
Prancūzija, Haux - jei Velykų pirmadienį esate šiame pietų Prancūzijos mieste – sočiai pavalgysite. Kiekvienais metais pagrindinėje miesto aikštėje patiekiamas milžiniškas omletas. O kai sakome milžinas, mes turime omenyje milžiną: omletas gaminamas iš daugiau nei 4500 kiaušinių ir pamaitina iki 1000 žmonių. Teigiama, kad ši tradicija atsirado, kai Napoleonas ir jo armija keliavo per Prancūzijos pietus, tuomet jie sustojo mažame miestelyje ir valgė omletą. Napoleonui jam taip patiko, kad jis liepė miestiečiams surinkti kiaušinius ir kitą dieną pagaminti milžinišką omletą savo armijai.
Graikija, Korfu - šventojo šeštadienio rytą Graikijos Korfu saloje vyksta tradicinis „puodų mėtymas“. Žmonės išmeta puodus, keptuves ir kitus molinius indus per savo langus, sudaužydami juos gatvėje. Kai kas sako, kad paprotys kilęs iš venecijiečių, kurie Naujųjų metų dieną išmesdavo visus savo senus daiktus, tam, kad atsinaujintų.
Izraelis, Jaruzalė - mieste, kuriame, kaip manoma, Jėzus buvo nukryžiuotas, krikščionys švenčia Didįjį penktadienį eidami tuo pačiu keliu, kuriuo manoma Jėzus ėjo tą dieną, kai buvo prikaltas prie kryžiaus. Atkreipdami dėmesį į jo skausmą tą lemtingą dieną, kai kurie iš dalyvavusiųjų atminimui taip pat neša kryžių. Velykų sekmadienį daugelis piligrimų lankosi bažnyčios pamaldose „Garden Tomb“ - vietoje, kurioje, kaip manoma, Jėzus buvo palaidotas.
Bermuduose – tradicija leisti aitvarus. Bermudiečiai savo aitvarus gamina iš medinių lazdelių, spalvoto popieriaus ir išpuošia kuo gražesniais piešiniais. Kiekvienas aitvarą gali laidyti atskirai arba eina į populiarų „Pasagos“ paplūdimį, kuriame būtent didįjį penktadienį kasmet vyksta aitvarų festivalis.
Skaityti komentarus