PRANCŪZIJA

Prancūzų vaikai dovanas gauna ne nuo Velykų bobutės, o nuo Velykų varpų. Pasak Katalikiškojo mokymo, jokios bažnyčios varpai negali skambėti tarp Šventojo Ketvirtadienio ir Velykų išvakarių, dėl Jėzaus mirties dienų rimtumo ir svarbumo. Vėliau susikūrė legendos, kuriose sakoma, jog varpai neskamba dėl to, kad užsiaugino sparnus ir išskrido į Romą būti pašventinti Popiežiaus. Po to varpai grįždavo su saldumynais ir dovanomis vietos vaikams.

INDIJA

Nors krikščionys sudaro tik 2,5% Indijos populiacijos, jie vistiek turi detalias Velykų šventimo tradicijas. Štai vakarų Indijos valstybė Goa, švenčia Velykas su karnavalais, užlieja gatves pasirodymais, šokiais ir dainomis. Žmonės tarpusavyje keičiasi saldumynais, gėlėmis ir spalvingais žibintais. Visa ši pašėlusi, triukšminga ir smagi šventė tęsiasi savaitę, o kartais net ir dvi.

ITALIJA

Velykos Italijoje vadinamos Pasqua. Šiais metais Italijos gyventojai švęs jau 350-šimtus metus skaičiuojančią scoppio del carro tradiciją, kuri reiškia ,,vežimėlio sprogimą". Kelių šimtų metų senumo vežimas yra pripildomas fejerverkais ir atvežamas prieš pat Duomo katedrą, kurioje susirenka tūkstančiai žiūrovų. Visas šis sprogimas yra taikos ir gerų ateinančių metų simbolis.

Pietų Florencijoje, Panikalės mieste, vieną dieną po Velykų vyksta didžiulė šventė, pavadinimu Pasquetta arba Mažosios Velykos. Vietiniai susirenka dėl kasmetinio renginio Ruzzolone – varžybų, kurių tikslas yra apridenti didžiulį Ruzzola sūrio ritinį aplink visą miestelį.

LENKIJA

Dieną prieš Velykas, šeimos suruošia ,,palaiminimo krepšelį". Jis yra pripildomas margučiais, dešromis, duona bei kitais svarbiais maisto produktais ir nunešamas į bažnyčią palaiminimui. Lenkų kultūroje, gavėnia nėra baigta, kol kunigas nepalaimina krepšelio. Kaip ir italai, lenkai savo įsimintiniausią tradiciją palieka dienai po Velykų, kuri vadinasi Smigus Dyngus, arba šlapiuoju pirmadieniu. Berniukai stengiasi sušlapinti mergaites (ir atvirkščiai) vandens ginklų, kibirų ir kitų priemonių, kurias tik gali sugalvoti, pagalba. Pasak prietarų, merginos, kurios permirksta kiaurai, susituoks metų laikotarpyje.

AUSTRALIJA

Kai kurie australų vaikai yra lankomi Velykų kiškučio, tačiau ilgaausiai graužikai šiame žemyne yra laikomi kenkėjais, kadangi naikina žemes. Taigi, kai kurie australai asocijuoja Velykas su kiek kitokiu gyvūnu. 1991-aisiais metais, anti-kiškių tyrimų fondas pradėjo kampaniją, kuria siekė pakeisti Velykų zuikį į Velykų triušinį bandikotą (tikrai neskamba taip mielai, kaip kiškutis, ar ne?). Bandikotai turi ilgas, švelnias ausis, kaip ir kiškiai, ilgą snukutį, kaip pelė ir jie yra nykstanti rūšis, taigi tai buvo dar viena priežastis kampanijai sukurti.

Taip pat kasmet vyksta ir Sidnėjaus karališkasis Velykų šou - didžiausias kasmetinis renginys šalyje. Valstiečių bendruomenės renginio metu demonstruoja savo derlių ir gyvulius, o miesčionys gali patirti šiek tiek neįprastą jiems kaimo gyvenimą. Dviejų savaičių ilgio renginyje (visuomet vykstančiu ir per Velykų savaitgalį), taip pat vyksta ir Sidnėjaus karališkasis rodeo.

LOTYNŲ AMERIKA

Daug Lotynų Amerikos šalių, Brazilija ir kai kurie Ispanijos regijonai laikosi vienos tradicijos – Judo deginimo. Gyventojai pagamina Judo - apaštalo, išdavusio Jėzų - atvaizdą (ar kelis atvaizdus) ir sudegina jį centrinėje miesto aikštėje. Kartais atvaizdas yra ir sprogdinamas fejerverkais.

ISPANIJA

Verges miestelis mini Šventąjį Ketvirtadienį su Dansa de la Mort (mirusiųjų šokiu). Šios naktinės procesijos metu, dalyviai apsirengia skeletų kostumus ir atvaizduoja paskutiniąsias Jėzaus gyvenimo valandas. Paskutinieji parado skeletai nešasi su savimi dėžę pilną pelenų.

Kitoje šalies pusėje, Almaden de la Plata miestelyje, egzistuoja panaši į Judo deginimą tradicija. Miestelėnai iš šiaudų sukonstruoja žymių žmonių atvaizdus, išstato juos aplink miestą, tada lėles sudrasko ir mėto jų dalis į orą.

DIDŽIOJI BRITANIJA

Daug Anglijos bendruomenių Velykų proga rengia tradicinių šokių, siekančių viduramžius, pasirodymus. Šių šokių metu, vyrai dėvi skrybėles, žvangučius ant kulkšnų ir mojuoja kaspinais, šokdami gatvėse. Tikima, kad šokiai atbaido žiemos dvasias ir atneša sėkmę. Kita žymi Velykų tradicija (žinoma beveik visame pasaulyje), yra margučių daužymas. Du žaidėjai trenkia į vienas kito kietai virtus kiaušinius ir tas, kurio kiaušinis lieka sveikas, yra nugalėtojas. Anglijos mieste Durhame kasmet netgi vyksta pasaulinis kiaušinių daužymo čempionatas!

GRAIKIJA

Korfu sala tampa pakankamai netvarkinga Šventojo Šeštadienio rytą, kadangi miesto gyventojai dalyvauja kasmetinime ,,puodų mėtymo" renginyje. Ir viskas vyksta būtent taip, kaip ir skamba. Jie mėto puodus, keptuves ir kitus keraminius indus pro langus. Kadangi tradicija žymi pavasario pradžią, puodų mėtymas simbolizuoja naują derlių, kuris bus dedamas į naujus indus.

Taigi, nors visame pasaulyje Velykos švenčiamos skirtingai, šios šventės pagrindiniu akcentu visur išlieka buvimas kartu, dalinimasis bendromis patirtimis, apsikeitimas dovanomis ir dėmesio parodymas vienas kitam. Juk visose šventėse tai ir yra svarbiausa.