„Jungtinės Valstijos inicijavo tam tikrus prekybos veiksmus, kurie paveikė grupę šalių, todėl dabar JAV tenka susidurti su keršto grasinimais iš Kinijos, Europos Sąjungos, NAFTA partnerių bei Japonijos. Mūsų spėjimai rodo, kad pasitvirtinus dabartiniams prekybos politikos grasinimams bei sumažėjus pasitikėjimui verslu, 2020-aisiais pasaulinė produkcija būtų maždaug 0,5 proc. mažesnė už dabartines prognozes“,- kalbėjo Maury Obstfeld iš tarptautinio valiutos fondo.

Kinija, o ne JAV, yra pagrindinė Afrikos prekybos partnerė. Prekyba tarp Afrikos ir Kinijos išaugo nuo $765 mln. 1978 metais iki daugiau kaip $170 mlrd. 2017-aisiais. Prekybos tempai toliau auga, todėl greitu metu tikimasi pasiekti $400 mlrd. sumą. Pasak 2018 metais Jungtinėje nacionalinės prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD) pateiktos pasaulio investicijų ataskaitos, Kinija buvo ketvirta didžiausia investuotoja Afrikoje 2016 metais, kuomet išleido apie $40 mlrd. Kinija nebuvo per daug nutolusi nuo JAV, JK ir Prancūzijos, o jos investicijos didėja daug greičiau, nei JAV gali sau leisti.     

Tiesa, jei aš prisimenu teisingai, ne taip seniai prezidentas Trumpas Afrikos tautas atvirai vadino „išangės šalys“ (ang. “shithole countries”) – žinutė, kuri paliko tuštumą, tuoj buvo užpildyta Kinijos. Nuo sausio 12 dienos iki 16-os šiais metais, kaip tik tuo metu, kai JAV vyriausiasis vadas įžeidinėjo visą žemyną, Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi aplankė keturias Afrikos šalis: Ruandą, Angolą, Gaboną ir San Tomę ir Prinsipę.      

Kinijos Afrikos strategija

Pagrindinis šių vizitų tikslas, žinoma, buvo padrąsinti Afrikos tautas jungtis prie Kinijos „diržo ir kelių“ iniciatyvos. Net ir šiuo metu Kinijos prezidentas Xi Jinping yra Afrikoje ir bando įdarbinti kuo daugiau sąjungininkų, kad galėtų įveikti JAV jos prastai sumanytame prekybos kare su kai kuriais pagrindiniais pasaulio žaidėjais. Jo vizitą sudarė sustojimai Senegale, Ruandoje, Pietų Afrikoje ir Mauricijaus saloje Indijos vandenyne. Šių kelionių metu Xi pasirašė tuzinus prekybos ir investicijų sandorių, viename jų sutiko duoti $126 mln. paskolą dviejų kelių projektams Ruandoje. Ruandos žiniasklaida aukštino santykius su Kinija, o vienas komentatorius kalbėjo apie šias investicijas kaip "kertinį akmenį Afrikos vystymuisi".  

Visų svarbiausia, visgi, kad Johanesburgas surengs prezidento Xi laukiamą susitikimą su Brazilija, Rusija ir Indija penkių šalių BRICS viršūnių susitikime. Tai bus pirmasis BRICS susirinkimas po to, kai Trumpo klaidinantys prekybos karo grasinimai virto politine realybe ir net įtraukė Turkijos prezidentą Recep Tayyip Erdogan bei kelis kitus Afrikos lyderius, pavyzdžiui, Angolos Joao Lourenco ir Zambijos Edgar Lungu.

Prieš dvi savaites Kinija pasižadėjo investuoti $14.7 mlrd. Pietų Afrikoje ir suteikti paskolas šalies elektros energijos tiekimo ir logistikos kompanijoms. Tai padėtų Pietų Afrikos valiutai greitai pakilti. Kinija jau yra pagrindinė Pietų Afrikos prekybos partnerė ir tai greitai nepasikeis. Pietų Afrika nėra žemyno vienintelė šalis, bandanti pasinaudoti Kinijos pasiūlytomis ekonominėms galimybėmis. Šalys Vakarų Afrikoje, tokios kaip: Nigerija, Mauritanija ir Dramblio Kaulo Krantas, išreiškė norą prisijungti prie Kinijos „diržo ir kelių“ iniciatyvos. Zimbabvės prezidentas Emmerson Mnangagwap kiek anksčiau kalbėjo, kad „Kinijos „diržo ir kelių“ iniciatyva yra ateities vizija.“ Tanzanijos užsienio reikalų ministras Augustine Mahiga apibūdino Kinijos „diržo ir kelių“ iniciatyvą kaip „patogią ekonomikos globalizaciją.“

Ne visos šalys siūlo patogią valdymo sistemą, kaip tik atvirkščiai (šiuo atveju į galvą ateina tik viena tam tikra šalis). Afrikos vadovai taip pat susitiks viršūnių susitikime šį rugsėjį Beižinge, kur vyks Kinijos-Afrikos kooperacijos forumas (FOCAC). Turbūt visiems aišku, kokios temos ten bus aptariamos.

Pagrindinis skirtumas su JAV

Pagrindinis skirtumas tarp Kinijos ir JAV yra tai, kad kol Donaldas Trumpas viešai įžeidinėja visą žemyną, Kinija pasistengė įtraukti bet kurį ir beveik visus esančius plane, tam kad Afrika vystytųsi. Ruanda, Senegalas ir Mauricijus yra ištekliais skurdžios šalys, bet tai nesustabdė Kinijos prezidento aplankyti šias valstybes. Kai tuo tarpu JAV rūpi tik tos šalys, kurios turi pakankamai resursų, iš kurių išgavimo pasipelnytų tik išrinktieji. Šiuo atveju Kinija parodo, kad gali įsiklausyti į Afrikos siekius.  

Tai nėra kažkokia pro-Beižingo propaganda, slapta apmokėta Kinijos žiniasklaidos. Iš tiesų, paskutinis teiginys buvo išsakytas naujienų portale „Washington Post“. Paimkime Ruandą kaip pavyzdį. JAV jau spėjo įvesti sankcijas Ruandos – JAV eksportui, kai Ruanda nustatė tarifus dėvėtiems rūbams ir batams iš Amerikos tam, kad pagerintų vietinių gamyklų stovį. Suma, kurią JAV investuoja į Afriką, vis mažėja. Net ir valdant Obamai buvo skirta tik $3.1 mlrd. iniciatyvai, kuri spręstų Afrikos valstybių jėgos trūkumus. Su visa pagarba, Obama išleido daugiau pinigų atakuodama žemyną, nei JAV kada nors išleido jo plėtrai.

Rizika

Ne paslaptis, kad investuoti Afrikoje yra šiek tiek rizikinga. Saugumo rizika yra dažniausiai minima, nors pavojai gali egzistuoti ir kitose formose, pavyzdžiui, negebėjimas išsimokėti paskolų, kurių Kinija suteikė daug. Tačiau apsvarstykite teiginį, kurį išsakė Kansai universiteto profesorius Michiko Kitaba: „Iš Kinijos perspektyvos Afrikos žemynas – paskutinė idėjos „vienas diržas, vienas kelias“ stotelė. Nuo ekonomikos reformų 1979 metais ir „socialistinės rinkos ekonomikos" sąvokos atsiradimo 1990-aisiais rinka tapo svarbiausiu ekonomikos augimo faktoriumi Kinijoje. „Vienas diržas, vienas kelias“ sistema sukurs poreikį priešintis Kinijos ekonomikos pertekliniam tiekimui. Net jei paskolos nebus atiduotos, Kinijai šiuo metu nereikia grąžinti kapitalo išmokų. Kalnakasybos natūralieji ištekliai, uosto nuoma ir kiti panašūs atsiskaitymo būdai yra kur kas naudingesni Kinijos ekonomikai. O jei tokių „gėrybių“ nebūtų, Kinija vis tiek gali reikšmingai laimėti, jei sugebės sukurti Kinijos valiutos ekonomikos zoną ir suteikti žemės statybai, tai yra sukurti pasaulį, kuriame prekyba nesiremia JAV doleriu.“    

Jūs nematysite šio punkto pabrėžto populiariausiose žiniasklaidos puslapiuose, bet tai yra pagrindinė Beižingo investicijų Afrikoje vertė. Šiek tiek anksčiau buvo skelbta, kad Kinijos nacionalinė naftos atviroje jūroje korporacija (CNOOC) pasiryžo investuoti $3 mlrd. savo naftos ir dujų operacijai Nigerijoje, Afrikos populiariausioje valstybėje. Tuo metu  CNOOC Vyriausiasis pareigūnas Yuan Guangyu pranešė, kad jo kompanija investavo daugiau kaip  $14 mlrd. operacijoms Nigerijoje ir išreiškė norą investuoti daugiau. Šis pasisakymas gegužę  sukėlė dar labiau niokojančią plėtrą, susijusią su sandoriu, pagal kurį Nigerija ir Kinija sutinka su valiutos keitimu vertu $2.4 mlrd. tam, kad sustiprintų komercinius ryšius ir sumažintų poreikį naudoti JAV dolerį dvišalėje prekyboje. Kinija yra antra didžiausia Nigerijos prekybos partnerė po JAV.       

Kinijai tokia rizika apsimoka. Nors visi žinome jau dešimtmečius, bet tai yra Amerikos labiausiai saugoma paslaptis, jog imperijos egzistavimas priklauso nuo JAV dolerio statuso pasaulinėje finansų rinkoje. Dar 1989 metais savo knygoje „Riaumojantys 80-ieji“ (ang. „The Roaring ‘80s“) buvęs Rhodes mokslininkas, Emmy apdovanojimų vedėjas ir Wall Street žinovas  Adam Smith paaiškino tokį puikų dinamiškumą: „Pirmiausia, mes turime daug moralės kreditų kaip pasaulio karo lyderiai ir kaip investuotojai bei skolintojai. Antra, doleris yra pagrindinė valiuta. Doleriai yra tai, pagal ką pasaulio bankai gyvena, draudžia, denominuoja. Prieš dolerį buvo svaras sterlingas, todėl britai turėjo valdžią, nes pasaulis neturėjo kitos valiutos, pagal kurią būtų galėjęs denominuoti. Jei tu naudoji pagrindinę valiutą, užtrunka ilgiau, kol pasigirsta švilpuko garsas.“     

Deja, Jungtinių Valstijų karo mašinai tas švilpukas lėtai, bet užtikrintai tuoj bus papūstas, nes Kinija tyčia žingsnis po žingsnio stengiasi sumenkinti JAV dolerio statusą. Pamiršk viską, ką žinai apie Trumpo priešiškumą Kinijai ar bet kuriam jo sąjungininkui, įtraukiant Šiaurės Korėją ir Iraną; nes tai, su kuo susiduria Jungtinės Valstijos, yra tikra dilema: kaip elgtis, jei gresia ekonomikos nuosmukis šalims atsisakius dolerio ir pakeitus jį juaniu. Jungtinės Valstijos gali kaltinti tik save.