„European Respiratory Journal“ paskelbtas tyrimas taip pat parodė, kad rizika sirgti astmos vaikams dar labiau padidėja, jei jų tėvai pradėjo rūkyti nuo pat vaiko gimimo ir vaikas nuolatos kvėpavo tabako dūmais. 

Pasak mokslininkų, šios išvados pabrėžia žalą, kurią rūkymas gali padaryti ne tik rūkantiems asmenims ir jų vaikams, bet net ir jų anūkams.

Remdamiesi 1968 m. pradėto Tasmanijos mokslininkų sveikatos tyrimo, kuriame buvo stebėti 1 689 vaikai, jų tėvai ir seneliai iš tėvo pusės, duomenimis, mokslininkai palygino informaciją apie tai, ar vaikai iki septynerių metų sirgo astma, su duomenimis, ar jų tėvai užaugo su tėvais, kurie rūkė.

Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, ar tėvai šiuo metu vis dar rūko, ar rūkė praeityje.

„Mes nustatėme, kad nealerginės astmos rizika vaikams padidėja 59 procentais, jei jų tėvai vaikystėje buvo veikiami pasyvaus rūkymo, palyginti su vaikais, kurių tėvai nebuvo paveikti“ - savo pranešime teigė Melburno universiteto mokslininkas Jiacheng Liu.

„Rizika buvo dar didesnė – 72 proc., jei tėvai būtų veikiami pasyvaus rūkymo ir patys rūkydavo“.

Tyrėjas dr. Dinh Bui taip pat sakė, jog šie duomenys rodo, kad kai vaikai taip pat buvo tiesiogiai veikiami pasyvių dūmų iš jų tėvų, rūkančių namuose, šis papildomas tiesioginis dirgiklis sustiprino neigiamą epigenetinio perėjimo poveikį.

„Kitaip tariant, tiesioginis poveikis vaikams pakeitė ryšį tarp pasyvaus poveikio tėvams ir jų vaikams", - sakė jis ir pridūrė, kad vyrai, vaikystėje buvę paveikti pasyvaus rūkymo vis tiek gali sumažinti astmos riziką, kurią jie perduoda savo vaikams, jei jie vengtų rūkyti.

Galimi epigenetiniai pokyčiai

Nors mokslininkai nėra tikri, kaip pasyvaus rūkymo daroma žala perduodama iš kartos į kartą, tačiau tyrimui vadovavęs prof. Shyamali Dharmage teigė įtariantis, kad tai susiję su epigenetiniais pokyčiais.

„Visi mūsų aplinkos veiksniai, tokie kaip tabako dūmai, sąveikauja su mūsų genais taip, kad tam tikru būdu pakeičia jų išraišką. Šie pokyčiai gali būti paveldimi, bet gali būti iš dalies kintantys kiekvienai kartai“, – sakė jis.

Nors epigenetiniai pokyčiai nekeičia DNR sekos, jie gali pakeisti tai, kaip organizmas skaito atitinkamą DNR seką.

„Gali būti, kad tabako dūmai sukelia epigenetinius pokyčius ląstelėse, kurios ir toliau gamins spermą, kai berniukai užaugs. Tada šie pokyčiai gali būti perduoti jų vaikams“, – paaiškino Dharmage.

Kitas mokslininkų žingsnis yra nustatyti, ar padidėjusi astmos rizika išlieka vaikams suaugus ir ar tėvai, kurie vaikystėje buvo veikiami pasyvaus rūkymo, perduoda savo vaikams didesnę alergijos ar kitų plaučių ligų riziką.