Saudo Arabija ir Iranas susitarė tarpininkaujant Kinijai. Kai kurie pasaulio lyderiai palankiai įvertino šį žingsnį, tačiau Vašingtonas baiminasi, kad susitarimas gali nutraukti JAV dominavimą regione ir už jo ribų. JAV atvirai pripažįsta, kad sėkmingas Kinijos tarpininkavimas yra kontrastas su nesėkmingomis Baltųjų rūmų derybomis su abiem šalimis 2021 m.

Aaronas Davidas Milleris, 25 metus Valstybės departamente dirbęs Artimųjų Rytų politikos patarėju, sakė, kad „tikrai stulbina“, jog Saudo Arabija sudarė susitarimą su kinais ir iraniečiais. „Manau, kad tai rodo, jog JAV įtaka ir autoritetas šiame regione sumažėjo ir kad atsiranda naujo tipo tarptautinė regioninė asociacija, kuri suteikė stiprybės Rusijai ir Kinijai, taip pat įgavo naują įtaką ir statusą.“
 
Tačiau vos prieš kelis mėnesius Saudo Arabijoje lankėsi JAV prezidentas Joe Bidenas, norėdamas paraginti Saudo Arabiją sumažinti dujų kainas. Vietoje to, Rijadas susitarė su Rusija ir kitomis naftą išgaunančiomis valstybėmis sumažinti gavybą. Bideno administracija tai priėmė kaip dūrį į nugarą ir pažadėjo Saudo Arabijos piliečiams pasekmes.
   
Kinija, be jokios abejonės, pasinaudos susidariusia situacija. Politologas Jonathanas Lordas sakė: „Kinija aiškiai trimituoja, kaip ji atliko arbitro ir derybininko vaidmenį tarp šalių, tačiau buvo aišku, kad ir iraniečiai, ir Saudo Arabija to siekė daugelį metų, reiškė ketinimus ir dėjo pastangas.“
 
Savo ruožtu Thomas Countrymanas, ėjęs tarptautinio saugumo ir ginklų neplatinimo valstybės sekretoriaus padėjėjo pareigas prie Baracko Obamos administracijos, nemato nieko stebėtino tame, kad būtent Kinija parengė šį susitarimą: ji palaiko ekonominius ir diplomatinius ryšius su Rijadu ir Teheranu. Taigi, jo nuomone, tai nekelia tokios didelės grėsmės JAV. „Man nerimą kelia tai, kad, esant dabartiniam Vašingtono politiniam klimatui, visi Kinijos veiksmai bus laikomi klastingų ketinimų ženklu ir požymiu, kad Kinija siekia dominuoti pasaulyje“, – sakė Countrymanas.
 
Pačiam Pekinui šis susitarimas ne tik atneš tarptautinę pagarbą, bet ir pasitarnaus vidaus interesams. Visų pirma Kinija gali tai panaudoti savo energetiniam saugumui stiprinti. Pekinas yra priklausomas nuo Irano ir Saudo Arabijos naftos.
 
Iranas ir Saudo Arabija taip pat turi daug ką laimėti. Jie jau seniai varžosi, pradėjo karą Jemene. Jie remia įvairias šalis konfliktuose kitose regiono šalyse, įskaitant Libaną ir Iraką. Taip yra daugiausia dėl to, kad dauguma Saudo Arabijos ir Irano gyventojų priklauso skirtingoms, nesutariančioms islamo atšakoms (sunitams ir šiitams). Tačiau dabar ekspertai tikisi, kad tarp jų kils mažiau kivirčų, o smurto lygis Jemene gali sumažėti.
 
Buvęs JAV ambasadorius Artimuosiuose Rytuose Dennisas Rossas mano, kad šis susitarimas vargu ar ką nors pakeitė esminiuose abiejų šalių santykiuose. Diplomatinių ryšių tarp jų atkūrimas atspindi abipusį interesą, tačiau iki šiol juos sieja gilus abipusis nepasitikėjimas.
 
Tikėtina, kad abi šalys išnaudos įtampos sumažinimą savo gynybai sustiprinti. Lordas pažymėjo, kad Saudo Arabija stengiasi sustiprinti savo karinius pajėgumus, jog apsigintų nuo Irano išpuolių. Jie netgi kalbėjo apie branduolinius ginklus. Dar vieną pasiūlymą pateikia politologai: susitarimas su Iranu galbūt galėtų suteikti Rijadui priedangą tęsti santykius su Izraeliu ir kitais regiono partneriais be „fizinio atsako“ iš Irano.
 
Tačiau buvęs Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas kritikavo Saudo Arabijos ir Irano susitarimą. Anot jo, tai yra „pavojinga įvykių raida“ Izraeliui, kuris siekia sukurti atramą prieš Iraną. „Tai mirtinas smūgis pastangoms sukurti regioninę koaliciją prieš Iraną“, – jį citavo „NBC News“.

Šaltinis