Prancūzija ir Vokietija antradienį pasirašys naują draugystės sutartį, siekdamos stiprinti savo kertinį aljansą tokiu metu, kai Europos Sąjungą palieka Didžioji Britanija, o per Senąjį žemyną ritasi nacionalizmo bangos.
Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir kanclerė Angela Merkel Vokietijos vakariniame Acheno mieste pasirašys šią sutartį, kuria šalys pasižadės stiprinti ryšius ekonomikos bei gynybos srityse bei patvirtins savo įsipareigojimą ES.
Prancūzijos prezidentūra nurodė, jog tai „svarbus momentas“ parodyti, kad šie santykiai yra „pamatiniai ir gali patys atsinaujinti... kad pasitarnautų stiprinant europinį projektą“.
Belgijos ir Olandijos pasienyje esančiame Achene gausu europinės simbolikos, nes šiame mieste buvo frankų imperatoriaus Karolio Didžiojo, sukūrusio galingą valstybę, davusią pradžią šiuolaikinei Europai, rezidencija.
„Kalbant apie europinę integraciją, matome egzistencinę krizę, kai mūsų laukia „Brexit“ ir tikėtinas nacionalistų sustiprėjimas per būsimus Europos rinkimus“, – sakė politologė Claire Demesmay (Kler Demesmeji) iš tyrimų instituto DGAP.
„Šiame kontekste tikėjimo Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimu patvirtinimas turi simbolinę reikšmę“, – sakė ji Vokietijos visuomeniniam radijui.
A. Merkel ir E. Macronas susitarimą pasirašys šalims minint analogiškos Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutarties, kurią 1963-iaisiais pasirašė Charles'is de Gaulle'is (Šarlis de Golis) ir Konradas Adenaueris, sudarymo metines.
Antradienį pasirašoma sutartimi siekiama įkvėpti naujos gyvybės dvišaliams santykiams, vadinamajam Prancūzijos ir Vokietijos varikliui, – dviejų politikos ir ekonomikos sunkiasvorių aljansui, kuriam tradiciškai tenka svarbus vaidmuo Europos integracijos procese.
E. Macronas 2017 metų gegužę atėjo į valdžią siekdamas A. Merkel paramos ES didžiulio masto reformoms, kurios turėtų padėti atkurti visuomenės pasitikėjimą Bendrijos institucijomis ir suvaržyti populizmo augimą.
Tačiau A. Merkel ir kiti ES lyderiai jo idėjas sutiko be didelio entuziazmo, o Paryžius ir Berlynas neranda bendros pozicijos ir kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl interneto milžinių apmokestinimo.
Gruodį ES lyderiai pritarė mažiau ambicingai E. Macrono pasiūlymų versijai, įskaitant planą išnagrinėti galimybę kurti bendrą eurozonos šalių biudžetą.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Skaityti komentarus