„Geltonųjų liemenių“ judėjimas Prancūzijoje neturi aiškios struktūros ir vadovų, todėl gal ir galima kelti klausimą, kiek šie reikalavimai atitinka viso šio judėjimo nuomones? Turbūt tai dalies judėjimo reikalavimai. Tačiau mintijimo kryptis yra gana aiški. Čia tiesiog pateikiu pačius reikalavimus, be jokių vertinimų. Te žmonės sprendžia patys, kiek jie teisingi ir pamatuoti.
Žinoti tai reiktų. Išvadas pasidaryt. O valdžia ir ją aptarnaujantys nenori, kad žinotumėt. Gal kažką netiksliai išverčiau, todėl pridedu ir šiuos reikalavimus prancūziškai.
Reikalavimai susideda iš keturių dalių.

Ūkiniai (užsienietiškai – ekonominiai) reikalai:

1. Sušaukti visaliaudinį susirinkimą, kad pravestų mokesčių reformą visos valstybės lygmeniu ir uždraustų mokesčius, kurie viršytų 25 nuošimčius nuo piliečio turto.

2. Mažiausiai 40 nuošimčių pakelti minimalų darbo užmokestį.

3. Sukurti naujas darbo vietas sveikatos apsaugos, švietimo, visuomeninio transporto, teisėsaugos ir kitose srityse, taip, kad valstybės infrastruktūra veiktų deramu būdu. 

4. Pradėti 5 milijonų namų statybą, kuriuose butai būtų prieinami visiems ir tokiu būdu užtikrintų nuomos kainų ir ipotekos įkainių mažėjimą, o taip pat sukurtų naujas darbo vietas statybų srityje. Griežtai bausti merijas (savivaldybes) ir sričių administracijas, dėl kurių kaltės benamiai lieka gyventi gatvėse. 

5. Panaikinti vidinę valstybės skolą.

Politiniai reikalai:
1. Pakeisti konstituciją, kad liaudis galėtų pilnai išreikšti savo valdžią, o taip pat leisti pravesti referendumus liaudies iniciatyva. 

2. Uždrausti lobizmą ir įtakos schemas. Uždrausti asmenims, turintiems teistumą, iki gyvenimo pabaigos užimti renkamus postus ir uždrausti užimti keletą renkamų pareigybių vienu metu. 

3. Išstoti iš Europos Sąjungos ir sugrąžinti Prancūzijai politinį, pinigų (finansinį) bei ūkio (ekonominį) savarankiškumą (suverenitetą).

4. Priversti stambias įmones nustoti vengti mokesčių ir sugrąžinti 80 milijardų eurų, kuriuos 40 stambiausių įmonių yra skolingos valstybei. Sustabdyti privatizavimą ir sugrąžinti valstybės nuosavybėn privatizuotus oro uostus, geležinkelius ir autostradas, parkavimo aikšteles ir t.t. 

6. Pašalinti iš gatvių radarus ir kameras, kurios ne padeda išvengti auto įvykių, o tiesiog yra paslėpti mokesčiai baudų pavidalu.

7. Tautinėje švietimo sistemoje: iš mokymų programų išbraukti ideologinius dalykus ir peržiūrėti griaunančius ir gėdingus mokymo būdus (metodus).

8. Teisėsaugos srityje: padidinti tam skiriamas lėšas keturis kartus ir įstatymais numatyti didžiausią galimą laukimo laiką teisiniams veiksmams (procedūroms), teismų sistemą padaryti paprastesne, teisingumą – visuotinai prieinamu ir nemokamu.

9. Paversti žiniasklaidą visuotinai prieinama, uždrausti propagandą, užtikrinti įvairių nuomonių sklaidą. Nustoti subsidijuoti žiniasklaidos priemones (dabar tam skiriama 2 milijardai eurų per metus) ir panaikinti įvairias mokesčių lengvatas žiniasklaidos atstovams, o taip pat neleisti valdžiažmogių bei žiniasklaidos suaugimo, suskaldyti žiniasklaidos monopolijas.

10. Įtraukti į konstituciją visišką draudimą valstybei kištis į švietimo, sveikatos apsaugos ir šeimos reikalų sritis. 

Aplinkos apsaugos reikalai: 

1. Įstatymais įpareigoti įvairios technikos gamintojus pratęsti gaminių garantiją mažiausiai iki 10 metų, ir taip pat pasiekti, kad jie laisvai tiektų atsargines dalis savo gaminiams.

2. Uždrausti plastikinių pakuočių ir indų gamybą ir naudojimą, kad šiukšlės neterštų aplinkos.

3. Surengti visaliaudinį suvažiavimą, skirtą sveikatos apsaugos reformai ir apriboti vaistų gamybos įmonių įtaką sveikatos apsaugos sistemai.

4. Žemės ūkio srityje: atsisakyti genetiškai modifikuotų produktų, pesticidų, kurie sukelia vėžinius susirgimus ir endokrininės sistemos patologijas, o taip pat uždrausti naudoti žemės ūkio naudmenis be laukų rotacijos.

5. Šalies industrializacijos būdu atsisakyti tų prekių importo, kurios labiausiai kenkia gamtai (ekologijai).

Geopolitikos reikalai:
1. Išeiti iš NATO organizacijos ir uždrausti Prancūzijos armijos panaudojimą plėšikiškiems karams.

2. Dėl Prancūzijos ir Afrikos valstybių santykių: atsisakyti plėšimo politikos, karinio ir politinio kišimosi. Grąžinti afrikiečių tautoms nesąžiningai paimtą turtą ir diktatorių lėšas, sugrąžinti į Tėvynę prancūzų karines pajėgas.

3. Panaikinti kolonijinę sistemą, dėl kurios Afrikos šalys priverstos saugoti savo valiutos atsargas Prancūzijos Centriniame banke, o pačios Afrikos tautos skursta. Pravesti derybas lygiomis sąlygomis.

4. Sustabdyti migrantų srautus, kurių priėmimui ir bendrinimui (integracijai) Prancūzija neturi lėšų.

5. Užsienio politikoje: gerbti tarptautinę teisę ir pasirašytus susitarimus.