°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Rusija prilygino JAV pareiškimus apie Kazachstaną „vaikiškiems paistalams”

      Nuotrauka: Newsweek nuotr.

      2022-01-15 17:00:00

      Maskvos valdžios atstovai teigia, jog amerikiečių komentarai apie kazachų riaušes parodo jų „neviltį”.

      JAV valdžia nesupranta, kas vyksta Kazachstane, todėl, kalbėdami apie krizės ištiktą Vidurinės Azijos šalį, griebiasi banalybių ir klišų, sekmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

      Amerikiečių pareiškimai dėl Kazachstano krizės, prasidėjusios nuo Naujųjų metų, kuomet šalį apėmė smurtiniai protestai, rodo „neviltį ir argumentų stoką arba neviltį dėl argumentų stokos“, – šeštadienį tvirtino atstovė spaudai Marija Zacharova, pasirodžiusi „YouTube“ kanale „Soloviev Live“.

      M. Zacharova pridūrė, jog Baltųjų rūmų atstovai visiškai „pasimeta“, kai žurnalistai jų paklausia apie situaciją Vidurinės Azijos šalyje. „Jie nežino, ką pasakyti. Jūs tik paklausykite tų vaikiškų paistalų ir nesąmonių, kurias jie šneka“, – teigė M. Zacharova.

      Penktadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinken užsiminė, kad Rusija galimai turi slaptų motyvų vadovauti Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) aljanso taikos palaikymo operacijai Kazachstane. „Manau, kad viena iš naujosios istorijos pamokų yra ta, kad kai rusai apsistoja tavo namuose, kartais gali būti labai sunku juos iš ten išprašyti“, – sakė jis.  Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą kritikavo A. Blinkeną dėl jo prieštaringų pasisakymų.  „Kai jūsų namuose apsistoja amerikiečiai, gali būti sunku išlikti gyvam ir nebūti apiplėštam ar išprievartautam“,- teigė jie. „Tai gali patvirtinti Šiaurės Amerikos indėnai, korėjiečiai, vietnamiečiai, irakiečiai, sirai ir kiti”.

      Kazachstano prezidentas Kasimas Jomartas Tokajevas paprašė kitų KSSO narių pagalbos po trečiadienį vykusių nebevaldomų protestų, kurių metu įsiutusių žmonių minios šturmavo vyriausybinius pastatus didžiausiame Kazachstano mieste Almatoje ir kitose šalies vietose. K. J. Tokajevas apibūdino riaušes, kurių metu kai kurie protestuotojai buvo apsiginklavę, kaip „teroristų išpuolį“. Jo teigimu, kai kurie riaušių dalyviai buvo apmokyti užsienyje ir puolė Kazachstano valstybingumą.

      Paprašyta pakomentuoti šiuos įvykius, Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki sakė, kad „mums kyla klausimų dėl motyvo ir ar tai buvo teisėtas kvietimas, ar ne. Šiuo metu mes nežinome.”

      M. Zacharova tame pačiame interviu atsakė, kad KSSO misija buvo „absoliučiai teisėta reakcija į vienodai teisėtą demokratiškai išrinkto Kazachstano prezidento prašymą“.  Taikdariai į šalį buvo išsiųsti tik išbandžius ir panaudojus visas šalies vidines priemones krizei sureguliuoti ir išaiškėjus „išorinės grėsmės“ Kazachstanui faktams, sakė ji.

      KSSO yra saugumo sutartis tarp šešių buvusių Sovietų Sąjungos valstybių: Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Rusijos ir Tadžikistano. Ji veikia panašiai kaip JAV vadovaujamas NATO blokas. Azerbaidžanas buvo pirminis šios organizacijos narys nuo pat įkūrimo 1994 metais, tačiau pasitraukė 1999 metais. 2010 metais Kirgizija paprašė šalyje dislokuoti taikdarius per susirėmimus tarp šalies etninių grupių - kirgizų ir uzbekų - tačiau anuomet aljansas to nepadarė ir atsisakė teikti karinę pagalbą.

      Rusijos ir kitų KSSO šalių karių dislokavimas į Kazachstaną prasidėjo ketvirtadienį. Jų misija yra išsaugoti pagrindinę infrastruktūrą, kad vietos saugumo pajėgos galėtų atkurti šalies tvarką. Pirmosiomis 2022 m. dienomis žmonės išėjo į gatves Žanaozeno ir Aktau miestuose, dėl suskystintųjų naftos dujų, kurios anksčiau buvo subsidijuojamos vyriausybės, padvigubėjusių kainų. Nepaisant to, kad valdžia pažadėjo kontroliuoti išteklių kainą, protestai greitai įsisiautėjo ir išplito visoje šalyje, riaušių metu žuvo ir buvo sužeista daugybė žmonių.

      Skaityti komentarus