Kas sukėlė šalčius Europoje?

Dauguma naujienų portalų koncentruojasi į neįprastai  šaltus orus Europoje. Tačiau čia temperatūros pokytis yra  nežymus, palyginus su tuo, kas vyksta Šiaurėje.

Dėl poliarinės nakties Saulės šviesa Šiaurės poliaus  paprastai nepasiekia iki kovo, tačiau dėl šilto oro bangų  Sibire temperatūra vasario menesį buvo 35°C didesnė, nei įprastai.   Teigiama, jog tai gali būti klimato atšilimo padarinys – šilto oro bangos ardo šalto ir greito vėjo “sieną”, supančią Šiaurės polių.

Pasaulyje labiausiai į Šiaurę nutolusioje orų stotyje, esančioje Moriso Džezupo kyšulyje, Grenlandijoje, fiksuojama temperatūra kartais yra aukštesnė, nei Londone, kuris yra tūkstančius kilometrų piečiau. Šilčiausia  temperatūra stotyje šiais metais siekė  6.1°C. Nors 2011 m. ir 2017 m.  čia yra  užfiksuotos ir aukštesnės temperatūros, tačiau jos labai greitai vėl nukrisdavo žemiau nulio. Šiais metais stotyje, kuri yra nutolusi tik 710 km. nuo Šiaurės poliaus, net 10 dienų iš eilės pastebėta, jog temperatūra pakyla virš 0°C. Vasario 25 d. šioje stotyje fiksuojama temperatūra aukščiau nulio  išliko rekordiškai ilgą laiką - net 61 valandą.

„Temperatūros šuoliai yra normalus orų reiškinys – keisčiausia yra tai, kad šiais metais tai trunka taip ilgai, o vidutinė temperatūra yra tokia aukšta,” - teigė Danų metereologinio instituto atstovė Ruth Mottram. “Mes nesame pastebėję tokios aukštos temperatūros Arktyje bent jau nuo 1950 metų”.

Dar vienas nerimą keliantis reiškinys – tirpstantys jūrų ledynai. Paprastai Beringo jūros ledas maksimalų plotą užima maždaug kovo viduryje. Tačiau jau dabar fiksuojamas jo traukimasis, nors  turėtų būti atvirkščiai.

Ši „karščio” banga Arktyje susiformavo dėl to, jog iš Atlanto vandenyno, Arkties link kilo šiltas ir drėgnas oras, o iš kitos pusės tas pats vyko su Ramiuoju vandenynu. Iš Šiaurės Vakarų pučiantys vėjai Grenlandijoje šį šiltą ir drėgną orą taip pat nukreipė Šiaurės poliaus link. Šilti vėjai nebuvo  vienintelė atšilimo priežastis - prie aukštų Arkties temperatūrų prisidėjo  staigus stratosferos sluoksnio atšilimas ir  poliarinio sūkurio suardymas.  Staigus stratosferos atšilimas atsiranda tada, kai iš apatinio atmosferos sluoksnio  šiltas oras kyla aukštyn,  tai gali sutrikdyti žemo slėgio zonas ir neigiamai paveikti aplink Šiaurės  polių besisukančius vakarinius vėjus. Dėl šių pokyčių buvo suardytas poliarinis sūkurys, kuris žiemos metu šaltą orą sulaiko Arktyje.

Procesas, lėmęs žemas temperatūras Europoje panašus į tą, kuris vyksta atidarius šaldytuvo dureles – šaltas oras iš jo išeina, šiek tiek atvėsindamas kambarį, o tuo tarpu pačiame šaldytuve temperatūra pakyla.

Šalčio padariniai Europoje

Prognuozuojama, jog ši šalčio banga tęsis iki kovo pradžios.

Lenkijoje nuo hipotemijos per vasario mėnesį numirė mažiausiai 29 žmonės. Tą patį mėnesį 2017 metais šis skaičius  buvo gerokai mažesnis – 13, o 2016 metų vasarį – tik 4.

Rumunijoje, dėl ypač žemos temperatūros iki Kovo 1d. buvo paskelbtas „Oranžinis kodas” , o dėl pūgos uždaryti darželiai bei mokyklos. Žmonėms rekomenduojama naudotis viešuoju tranportu, norint išvengti avarijų ir spūsčių keliuose.

Nuo gripo Rumunijoje jau žuvo  54 žmonės – dvigubai daugiau, nei pernai metais. Paramedikai teigia, jog nespėja reaguoti į pagalbos skambučius. Skambinantieji teigia, jog yra užstrigę dėl pūgos arba jau patiria hipotermijos požymius.

Anglijoje ir Velse fiksuojama rekordiškai žema temperatūra – žemiausia per 27 metus. Dėl neįprastų oro salygų mire 10 žmonių.Paskutinė šalčio auka – 7 metų mergaitė. Žmonės, vedini panikos, tuština parduotuvių lentynas. Kai kuriose vietose parduotuvių maisto lentynos stovi tuščios. Taip pat dėl techninių nesklandumų, Jungtinėje Karalystėje žymiai sumažėjo dujų atsargos. Teigiama, jog jų gali neužtekti, todėl dideli fabrikai ir įmonės, kurios sunaudoja didelius kiekius dujų, yra raginami jas taupyti, norint užtikrinti, jog jų užtektų žmonėms ir būtų lengviau atlaikyti žiemą.