Vadovybės problemos ir pažinčių programėlės buvo vieni iš veiksnių, kurie praėjusiais metais sustabdė „SchwuZ“ veiklą, o gegužę klubas sutrumpino darbo laiką, atleido darbuotojus ir prašė nuolatinių klientų pagalbos, kad padengtų didėjantį lėšų trūkumą, tačiau tai beveik nepadėjo.

Ketvirtadienį vadovų komanda „Instagram“ tinkle paskelbė: „SchwuZ pateikė bankroto bylą.“

Įraše pažymėta, kad „SchwuZ“ vaidmuo Berlyno LGBTQ+ scenoje nuo pat įkūrimo Kroicberge 1977 m., o po dvejų metų padėjo pradėti Kristoforo gatvės dienos paradą ir queer žurnalą „Siegessäule“.

„Beveik 50 metų „SchwuZ“ buvo daugiau nei klubas. Tai buvo vieta keistoms meno šakoms, bendruomenei“, – teigiama pranešime. „Daugelis iš mūsų čia rado tai, ko ieškojome: namus ir laisvę.“

„SchwuZ“, kuris yra „SchwulenZentrum“ arba gėjų centro santrumpa, 2013 m. persikėlė į daug didesnę erdvę, talpinančią 1000 dalyvių, Neukölln rajone ir tai galėjo tapti jo gyvavimo pabaigos pradžia.

Šiais metais klubas kas mėnesį patirdavo 30 000–60 000 eurų nuostolių, o jų pajamos nuolat mažėjo.

„SchwuZ“ generalinė direktorė Katja Jäger teigė, kad silpnėjanti ekonomika, senstanti pagrindinė klientų auditorija ir artėjanti krizė Berlyno klubų scenoje – visa tai turėjo įtakos.

Augančios nuomos kainos ir elektros energijos kainos grasino bankrotais daugeliui pamėgtų Berlyno vietų po trumpalaikio atsigavimo po Covid pandemijos, niūriai pasireiškus reiškiniui, vadinamam naktinių klubų mirtimi.

Gegužės mėnesį „SchwuZ“ turėjo atleisti 33 darbuotojus – apie trečdalį savo darbuotojų, daugelis jų ilgamečiai – ir sumažinti įvairių pasirodymų skaičių. Sutelktinio finansavimo kampanijos metu surinkta tik 3000 eurų iš norėto 150 000 eurų tikslo.

Dabar klubas surengė paskutinę galimybę sutelkti rėmėjus, kad šie paremtų jį „būsimoms keistoms kartoms, kurioms reikia vietos su polėkiu“.

Įrašas socialiniuose tinkluose sulaukė solidarumo bangos. Tačiau kiti komentatoriai skundėsi pasenusiu muzikos grojaraščiu ir didelėmis kainomis prie durų.

„SchwuZ“ tikisi dirbti iki spalio mėnesio, kai prasidės nemokumo bylos nagrinėjimas.

Pastaraisiais metais Berlyno nykstanti naktinių klubų scena tapo vis ryškesnė. Praėjusį savaitgalį po keturių dešimtmečių užsidarė istorinis gėjų ir lesbiečių šokių klubas „Busche Club“, kaltinamas didėjančiomis eksploatavimo išlaidomis.„Busche“ buvo įkurtas 1988 m. komunistiniame Rytų Berlyne ir susikūrė „anti-Berghain“ – vakarėlių vietos, skirtos tarptautinei miniai, – įvaizdį.

Naujųjų metų išvakarėse po 22 metų užsidarė prabangus upės pakrantės institutas ir elektroninės muzikos scenos dalis „Watergate“, nes patyrė įvairių iššūkių, įskaitant infliaciją, didėjantį polinkį į muzikos renginius lauke, didelius didžėjų atlyginimus ir sumažėjusį biudžetinių skrydžių į Berlyną skaičių.

Techno klubas „Wilde Renate“, siūlantis šokius po atviru dangumi ir uždarose patalpose, paskelbė planus užsidaryti metų pabaigoje po užsitęsusios kovos su nekilnojamojo turto magnatu dėl jo nuomos.

Planuojamas A100 greitkelio pratęsimas kelia dar vieną grėsmę keliems populiariems klubams aplink Ostkreuz geležinkelio stotį, todėl Berlyno centro dešiniųjų vyriausybė protestuoja, kad ši nutrauktų statybas.

Klubų komisijos lobistų grupės atstovė Emiko Gejic sakė: „Naktiniai klubai yra svarbi miesto dalis... bet taip pat tai yra ir ekonominis veiksnys.“