Amerikos įmonės įgijo galimybę paduoti vyriausybę į teismą dėl žalos, patirtos dėl įvestų tarifų. Tai šimtai milijardų dolerių kompensacijų grėsmė jau ir taip deficitiniam federaliniam biudžetui.

Tarifai buvo pagrindinis Trampo pasaulinės strategijos ginklas. Pradėjo sparčiau augti BVP, Trampas galėjo ekonominę sėkmę paversti partijos pergale vidurio kadencijos kongreso rinkimuose. O dabar viskas po klaustuku.

Dar labiau apsunkinama galimybė išlaikyti daugumą Kongrese vidurio kadencijos rinkimuose, kur reitingai, apklausos ir tarpiniai rinkimai rodo Trampui blogą rezultatą.

Po teismo sprendimo aišku, kad galimas ir anti-Trumpo maištas, kuris paveiktų prezidento komandos stabilumą. Trampo derybinė pozicija susilpnėjo, kitos vyriausybės ima galvoti, kad ir kiti tarifai gali būti panaikinti. 

Tarifų ginklas pasirodė ne toks baisus. ES jau ruošiasi įšaldyti anksčiau pasirašyto susitarimo ratifikavimą, Indija ima atsipalaiduoti. Kinija dabar galės visiškai kitaip derėtis su Trampu balandį jo vizito Pekine metu.

Įtaka užsienio politikai reikšminga, ypač Irano atžvilgiu. Trampas gali paspartinti savo ataką, kad atgautų prarastus taškus per karinę ir geopolitinę sėkmę. 

Tačiau gali būti ir atvirkščiai, jei karas užsitęs ir pareikalaus didelių Amerikos aukų. Ir net jei bus greita sėkmė, tai pakankamai gali nepadidinti Trampo populiarumo šalies viduje. 

Nes dauguma amerikiečių arba nepalaiko karo su Iranu, arba yra tam visiškai abejingi. O karui užsitęsus gali įvykti politinė katastrofa tiek Trampui, tiek respublikonams. 

Pralaimėjus Kongreso rinkimus 100 proc. prezidentui būtų iškelta apkalta. Jei Aukščiausiojo Teismo sprendime yra vidinis respublikonų sąmokslas prieš Trampą, kas jau aptarinėjama politikos kuluaruose, sunku net įsivaizduoti, kiek tokių „sąmokslų“ būtų ilgo karo metu. 

Tai duoda daugiau argumentų už karo Irane atidėjimą. Bent jau tol, kol bus garantuota greita jo sėkmė, gal būt kilus naujai protestų bangai Irane, kuri dabar daug mažiau įmanoma. 

Na, bet protestai - tai jau Mossado ir CŽA agentūros reikalai. O ar šie argumentai paveiks Trampą - didelis riebus klausimas. Nes jis yra Trampas.

Apie Ukrainą? Zelenskis pastarosiomis dienomis tapo drąsesnis savo retorikoje ir pareiškė, kad amerikiečiai ir rusai kartu daro spaudimą dėl Donbaso. Gal pajuto, kad Trampas susilpnėjo ir neverta daryti nuolaidų? 

Tačiau gali būti atvirkščiai - Trampas sustiprins spaudimą sudaryti taikos susitarimą, siekiant parodyti savo politikos "geopolitinę sėkmę". Tai realu, nes lengviau pasiekiama ir daug mažiau pavojinga nei didelis karas Irane.

Žodžiu, savaitė bus įdomi. Olimpiada baigėsi ir karą pradėti galima.