Meno projektas Švedijoje mokės vienam „darbuotojui“ atlygį visą likusį gyvenimą tam, kad jis darytų tai, ką nori arba nieko išvis. Jau dabar šiam projektui yra klijuojama „kvailiausio“ sumanymo bei „mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo“ etiketės.
„Dirbant šioje darbo pozicijoje nereiks atlikinėti tam tikrų pareigų ar nešti atsakomybės, vienintelis reikalavimas – žmogus turės gyventi Korsvägen“,- teigė darbo skelbimas. „Tai, ką darbuotojas pasirinks veikti ir sudarys jo „darbo dieną.“
Darbuotojas bus įdarbintas tik 2026 metais (pateikti anketas bus galima 2025 metais) ir gaus 2.312 JAV dolerių atlygį per mėnesį (tai 27.744 JAV doleriai per metus), kasmetinį algos prieaugį 3.2proc. atostogas ir pensiją.
Bet kas pasaulyje gali pretenduoti į šią darbo vietą, o gavę darbą galės veikti ką tik nori išskyrus dirbti kitą apmokamą darbą. Darbuotojas taip pat galės bet kada išeiti iš darbo ar į pensiją, tuomet jis bus pakeistas kitu „darbuotoju“.
Simon Goldin ir Jakob Senneby pasiūlė idėją, kur žmogus yra įdarbinamas neribotam laikui, gali rinktis, ką veikti, o laikui bėgant šis procesas tampa meno kūriniu.
„Gyvenam automatizmo ir dirbtinio intelekto laikais, mums gresia pavojus tapti produktyviai nebereikalingiems“,- jie rašė savo siūlyme. „Anksčiau ar vėliau mes visi būsime „įdarbinti Korsvägen“.
Nepaisant meno kūrinio pavadinimo „Amžinas darbas“, kasmėnesinis atlygis galės būti mokamas 120 metų. S. Goldin ir J. Senneby įkūrė fondą tam, kad išvengtų mokesčių už piniginį prizą mokėjimo ir prailgintų projekto gyvavimo laiką.
Meno projektas susilaukė politikų kritikos, kurie kaltino S. Goldin ir J. Senneby „naudojant finansinį realizmą, kad būtų išnaikinti transcendentiniai socialinio aprūpinimo sistemos pasiekimai“ arba „mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu“ kiti paprasčiausiai teigė, jog tai yra „kvailystė“.
Skaityti komentarus